Tiesa, net ir patys valdantieji pripažįsta, kad šis mokestis ne žalias, nes neveikia, mat neskatina gyventojų rinktis aplinkai draugiškesnių automobilių. Tačiau keisti įstatymo neplanuoja, nes tam tiesiog nėra politinės valios.
Dyzelinu varomas „Volvo XC60“ į aplinką išmeta 179 gramus anglies dioksido kilometrui. Pernai šį automobilį registravęs savininkas sumokėjo 166 eurus registracijos, kitaip vadinamojo, taršos mokesčio.
Jeigu automobilį vairuotojui teks registruoti šiemet, sumokėti jis turės daugiau. Nuo naujųjų metų pasikeitė rinkliavos dydis. Dabar už tokį patį „Volvo“ reikėtų mokėti 202 eurus – 38 eurais, arba penktadaliu, daugiau nei prieš metus. Gyventojai piktinasi tokia idėja:
„Dabar yra labai brangu. Tai bus dar brangiau. Tie, kurie važinėja su euro 1, euro 2, euro 3, euro 4 gali priduoti į šrotą.“
„Geriau, kad nieko nekeltų ir mokėtumėm tiek, kiek buvo.“
„Ir tai jau jis pakankamai nėra mažas, dar papildomai, dar daugiau mokėti už automobilį patampa nepatogu.“
„Mokam už nieką faktiškai, nes už patį darbą suprantu, kad darbuotojams reikia mokėti, kad jie registruoja tuos automobilius, iš kažkur tų pinigų reikia gauti, lipti per galvas nemanau, kad reikėtų.“
Registracijos arba taršos mokestis veikia paprastu principu. Kuo daugiau CO2 automobilis išmeta, tuo mokėti reikia daugiau. Mokesčio dydžiui reikšmės turi ir kuro tipas. Pernai mokesčio dydis svyravo nuo 15 iki beveik 600 eurų. Šiemet – nuo 18 iki 728 eurų. Susimokėti reikia, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo valdytojas.
„Apie 70 procentų CO2 yra įrašoma iš kilmės dokumentų, likę 30 procentų yra nustatomi pagal įstatyme numatytas formules arba įregistruotų lygiaverčių transporto priemonių duomenis“, – aiškino „Regitros“ atstovė Miglė Marcevičiūtė.
Šis mokestis auga unikaliu principu – pagal infliacijos dydį. Kuo kainos Lietuvoje sparčiau kyla, tuo labiau padidėja ir taršos mokestis. Tokį įstatymą priėmė dar valstiečių vedama Vyriausybė, su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.
„Praeitais metais buvo tikrai ženkli infliacija ir mokestis pakankamai ženklus. Jeigu žmogus keičia automobilį ir perka didesnės taršos nei 130 gramų CO2 išmetimo, tada tas mokestis skaičiuojasi pagal automobilio taršą, šiuo atveju sąžininga, kad žmogus turi galimybę apsispręsti, o ne jam yra prievolė mokėti“, – kalbėjo Seimo narys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Tiek Mažeika, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė aiškina, kad mokesčio indeksavimas, kasmetinis didėjimas yra normali praktika. Esą aplinkos apsaugos mokesčiams įprasta augti, taip esą gyventojai skatinami teršti mažiau, keisti savo elgesį.
„Žalieji mokesčiai, jie yra surišti su indeksavimu, kad esant infliacijai didelei, dedamoji žaliosios dalies ji turėtų būti perskaičiuojama. Žaliasis mokestis yra indeksuotas į vartotojo elgsenos keitimą. Tam, kad jis būtų toks mokestis, kas skatintų pirkėją rinktis kitą transporto priemonę. Kad žmogus pagalvotų apie savo elgsenos pakeitimą tam, kad jam reiktų mokėti mažiau mokesčių“, – teigė A. Gedvilienė.
Tiesa, patys valdantieji pripažįsta, kad šis mokestis niekaip nemažina taršos, o tik tuština gyventojų kišenes. Rinkliava renkama nuo 2020-ųjų liepos. Ir tada, ir dabar mažiau taršius automobilius, kurie išmeta mažiau nei 131 gramą CO2 kilometrui, registruoja 1 iš 4 Regitros klientų. Vairuotojų pirkimo įpročių įvestas mokestis niekaip nepakeitė.
„Rezultatai 2021 ir 2022 metų yra labai panašūs“, – sakė M. Marcevičiūtė.
„Dabar mes turime tą registracijos mokestį, kuris vaidina, kad yra žalias, bet iš tikrųjų nėra žalias, nes jis niekaip neskatina žmonių pereiti prie labiau aplinkai draugiškų automobilių“, – tvirtino A. Gedvilienė.
Kad mokestis neskatina žmonių teršti mažiau, pastebi ir automobilių rinkos ekspertai.
„Tai yra registracijos mokestis, tai nėra taršos mokestis, kurį teršėjas turėtų mokėti periodiškai, kas kažkiek laiko. Jeigu aš per metus 5 automobilius pakeisiu, tai nebūtinai reiškia, kad aš penkis kart tiek ir teršiu“, – sakė „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Pasak Mato Buzelio, jei labiausiai gamtą teršiantys vairuotojai būtų priversti susimokėti kasmet, gyventojai dažniau pagalvotų, kiek CO2 į aplinką išmeta jų automobilis. Konservatorių vedama valdžia jau bandė keisti taršos mokestį, įteisinti metinę rinkliavą, tačiau nesėkmingai.
„Deja, nebuvo politinės valios pakankamai Seime, kad mes jį pakeistumėme. Dabar jau šitas klausimas savo laiką praėjęs ir, ko gero, mes su nauju įstatymo projektu dėl automobilio taršos mokesčio nebeateisime“, – teigė A. Gedvilienė.
Pernai taršos mokestis valstybės biudžetą papildė 31 milijonu eurų. Šie pinigai turėtų sugrįžti į vadinamąsias žaliąsias investicijas, pavyzdžiui, savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programas, fondus.
