Viena iš lietuviškų TV stočių, o, tiesą sakant, būtent ta, kurios laidas aš pats žiūriu dažniau nei kitų televizijų, kurios darbo kūrybinius pokyčius stebiu išskirtinai suinteresuotai ir labiausiai solidarizuodamasis, štai jau keletą savaičių transliuoja reklamą, raginančia žmones parduoti žemes įdomaus, viltingai skambančio pavadinimo agentūrai; čia taip pat ,,išmetamas” argumentas, jog atėjo palankiausias metas tokiam apsisprendimui, nes esą, prasidėjus ES struktūrinių fondų paramos menkėjimui greitai stosiančioje ateityje, Lietuvoje žemės kainos tik mažės ir mažės, tik mažės ir mažės. Pirmas klausimas, kuris čia iškyla ,,ištiktam stabo” dėl šio reklamos pavyzdžio melagingumo užmojų – kas yra tie tokio įžūlaus žmonių klaidinimo užsakovai tikruoju savo pavidalu?
Kalbu visų pirma apie užsakovus, nes iš tiesų minimas čia atvejis neleidžia išreikšti teisiškai pagrįsto nepasitenkinimo nei šio reklaminio siužeto kūrėjams, nei tuo labiau transliuotojams, kurie jokių reikalavimų, detaliai reglamentuojančių jų veiklą, nepažeidžia. Kita vertus, nesiruošiu apžvelgti tų bendrų reikalavimų sekos, nesiruošiu kalbėti apie reklamą apskritai, be to, nėra jokio reikalo bendruosius reklamai reikalavimus sieti su minimu atveju. Nesu tų dalykų žinovas, tačiau net ir man akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pažeidžiami padorumo reikalavimai, t. y. neeksploatuojami, kaip kartais būna, erotikos resursai, niekas, pavyzdžiui, neragina nei girtuokliauti, nei paleistuvauti, čia taip pat nėra preteksto įtarti esant kieno nors negarbingiems norams pažeisti lyčių lygybės principą (nebent užkliūtų tik tas momentas, jog siužetą suvaidino du žinomi aktoriai vyrai, už borto palikę žinomas aktores moteris), reklama šiuo atveju tikrai neskatina nei tautinės, nei rasinės neapykantos, o tik, kaip minėta, ragina žmones su paslaugių tarpininkų pagalba atsikratyti sunkios žemės nuosavybės naštos.
Vis tik, kalbant - kaip sutarėme - ne apie reklamą apskritai, o apie šį konkretų atvejį, mano galva, užsakovai turėtų atsakyti labai aiškiai teisine prasme būtent prieš įstatymą dėl pradėtų dezinformacijos akcijų savanaudiškais, kaip dabar kartais sakoma, tikslais. Be to, kaip atrodo, minėtas čia siužetas yra ne tik kraštutinai melagingos, bet ir socialiai pavojingos reklamos atvejis.
Apie kokį ES paramos mažėjimą kalba paslaptingieji reklamos užsakovai? Kaip galimi pokyčiai šioje išmokų sferoje gali paliesti žemės ūkio naudmenų žemės pasiūlos-paklausos santykius, įtakoti žemės kainos dinamiką?
Kaip atrodo, čia yra tas atskiras atvejis, kai savo nuomonę visiškai teisėtai gali išsakyti net ir toks diletantas žemės naudojimo klausimais kaip šių eilučių autorius. Diletanto pastabos šiuo atveju tampa tarsi ir legalios, pašaliečio nuomonės afišavimas pateisinamas tam tikru mastu, nes specialistai, šios sferos ekspertai kol kas nesiveržia kalbėti, nemato reikalo reaguoti į kiekvieną panašaus pobūdžio verslo išsišokimą. Tuo tarpu aš laikyčiau save pasiekusiu tikslą, jeigu išprovokuočiau tokį specialistą vienaip ar kitaip pasisakyti dėl šį kartą labai sutrikdžiusios reklamos TV laidose.
Yra pagrindo manyti, jog ES išmokos Lietuvos žemės ūkiui vienu ar kitu pavidalu laiko bėgyje tik didės, nes to reikalauja principinis susitarimas, jog šios sąjungos šalyse veiklos sąlygos turi būti suvienodintos, labiau lygiavertės. Kaip visi gerai žinome, išmokos Lietuvos žemės ūkiui toli gražu nesiekia standarto, taigi tos išmokų procentinės išraiškos, kuri yra garantuojama senbuvėm narėm. Kita vertus, dar mažiau verta dėmesio būtų ta argumentacijos eiga, jog esą jau seniai įvairiuose Europos forumuose, konferencijose, straipsnių publikacijose vyksta diskusija, jog, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo, išmokos ES šalių žemė ūkiui turėtų būtų mažinamas.
Kaip nesunku pastebėti, tokio pobūdžio diskusijos kol kas niekur neveda, jų plėtotė nežada jokių praktinių pasekmių. Tačiau dar svarbiau atkreiti dėmesį į tai, jog sunkiai įsivaizduojamu hipotetiniu atveju, kai, tarkime, visoje ES išmokos bet kokiu pavidalu yra naikinamos, Lietuvos žemės ūkis, žinia, tik išloštų, nes tokiu atveju būtų pašalinta nepalanki mūsų ūkininkams, susikaupusi Europos žemyne nuo seno konkurencinių sąlygų disproporcija. Taigi pamėgdžiojant minėtosios agentūros entuziastus, būtų galima sakyti, jog tokiu atveju (sumažėjus, o tuo labiau visai sunykus ES paramai) ūkininkavimui skirtos žemės kaina Lietuvoje nepaprastai išaugtų.
Žinoma su reklama nepasiginčysi, čia nėra reikalo ieškoti loginio nuoseklumo ir ištikimybės faktams. Tai visi nesunkiai suprantame. Tačiau tokiam valstietiškų šaknų kraštui kaip Lietuva šis žemės klausimas turi išskirtinę reikšmę, taigi net ir atsitiktiniai argumentai turi būti pasveriami labiau dėmesingai nei įprastu atveju.
Negalėčiau pateisinti reklama vadinamos klastotės net ir tokio pobūdžio pseudoekonominiais argumentais, jog esą, nežiūrint konkrečių aplinkybių, žemės telkimas į vienas rankas visados yra pažangos veiksnys, nes neva tik stambiame ūkyje yra galimas naujausių technologijų taikymas ir maksimalus sąnaudų bei darbo efektyvumas. Būtų galima atšauti tokiam efektyvumo apologetui: hiperstambios žemės ūkio įmonės naikina gyvenimo įvairovę ir ginčija ekologinio ūkininkavimo galimybę. Tačiau stačiai pripažinkime, net ne tai čia yra svarbiausia, o būtent tai, jog šimtais tūkstančių hektarų disponuojančios latifundijos ūkinė veikla Lietuvoje neįmanoma iš principo dėl daugelio neatšaukiamų faktorių. Taigi visai tikėtina, jog žemė Lietuvoje yra telkiama grynos spekuliacijos tikslais. Todėl visai nestebina, jog retkarčiais čia susiduriame su pavyzdžiais, kai gobšumas prasimuša kraštutinėmis formomis, o žmonės yra paprasčiausiai apgaudinėjami.
Ne taip seniai išgyvenome vadinamosios bankų griūties skandalus. Kaip atrodo, dar didesnę griūtį ir moralinę katastrofą patirtume kaip bendruomenė, jeigu žmonės vienu ar kitu būdu būtų nuvaromi nuo žemės, atplėšiami nuo savo stiprybės šaltinio. Galima, žinoma, tikėti lietuvio valstiečio sveiku protu, jo ištikimybės žemės idėjai instinktu, tačiau valdžia, politinės partijos čia neša tiesioginę atsakomybę, jog toks tikėjimas mūsų bendra sėkme ir vienas kito gera valia suvis nesunyktų.
