Vertindami žiniasklaidoje dažniausiai minimas grėsmes, tyrėjai išskyrė septynias. Tarp jų dominuoja karinės grėsmės: Rusijos karinės invazijos į Lietuvą grėsmė, suintensyvėję kariniai konfliktai pasaulyje, tarptautinis terorizmas mūsų regione, mažėjantis nacionalinis saugumas. Taip pat išskirtos NATO subyrėjimo, galimo branduolinių ginklų panaudojimo, Rusijos grėsmė kitiems regionams grėsmės.
Grėsmės dešimtmčiui į priekį
Tuo metu visuomenės apklausa parodė, kad gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.
Formuluodami klausimus, tyrėjai respondentų klausė, kokia yra tikimybė, kad šios grėsmės Lietuvoje pasireikš per artimiausius dešimt metų.
„Lietuvos visuomenė labiausiai sunerimus dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, o karinės grėsmės tiek tikėtinumo, tiek ir poveikio masto prasme yra vertinamos santūriau, – pristatydamas tyrimą antradienį sakė vienas KTU mokslininkų komandos narių Ainius Lašas. – Matome, kad tiek Rusijos invazija, tiek branduolinis karas, tiek NATO subyrėjimas, tiek terorizmas – visa tai yra skalės apačioje.“
Anot tyrimo, visuomenė beveik nesibaimina ir dėl galimo krikščioniškų vertybių sunykimo, Islamo religijos ir kultūros įtakos, branduolinio karo – šias galimas grėsmes visuomenė priskiria prie mažiausios rizikos grupės.
Lietuvių tautybės respondentai negatyviau vertino sovietinį periodą, o tai, anot A.Lašo, „padidina jų suvokimą apie terorizmo ir apie kitas grėsmes“. Ypač tai ryšku vertinant karinės Rusijos invazijos į Lietuvą grėsmės tikimybę.
Vyresni žmonės jaučia nerimą
Pasak mokslininkų, vertinant grėsmes įtakos turi ir žmonių pajamos bei išsilavinimas, amžius. Pavyzdžiui, vyresni žmonės nurodė labiau juntantys psichologinį nerimą ir socialinį neužtikrintumą, o tai paaštrina visų karinų grėsmių, taip pat ir terorizmo vertinimą.
„Kuo turtingesni žmonės, tuo jie mažiau įžvelgia grėsmių ir tai galioja visoms karinėms grėsmėms. O aukštasis išsilavinimas taip pat prisideda prie didesnių pajamų“, – rezultatus apžvelgė A.Lašas.
Tyrėjai aiškinosi ir Rusijos televizijos įtaką lietuvių tautybės asmenims. Anot mokslininkų, Rusijos televizijos kanalus žiūrintieji skeptiškiau vertino NATO, taip pat įžvelgė mažesnes karines grėsmes iš Rusijos. Tuo metu apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą, NATO vertino palankiau.
„Poveikio skirtumas yra penki kartai. Tiesiog jei žmogus žiūri rusišką televiziją, jo grėsmės suvokimas, kad Rusija gali įsiveržti į Lietuvą, sumažėja gerokai. Skaičius yra sąlyginis (...). Jei, pavyzdžiui, rusai ir lenkai tos invazijos tikimybę vertina vidutiniškai 4 balais, tai lietuviai - 4,5 balo. Jei tai lietuvis, žiurintis rusiškus kanalus, tai 4,1 balo“, – sakė kitas komandos narys Vaidas Morkevičius.
Kalba apie pasekmes
Anot A.Lašo, nors Rusijos televizijos kanalų žiūrėjimas ir mažesnis Rusijos karinės invazijos grėsmės suvokimas susiję, nenustatyta, kuris faktorius yra priežastis, kuris – pasekmė.
„Nežinome, kur yra priežastinis ryšys, bet galime kelti hipotezę, kad šie faktoriai susiję, vienas kitą sustiprina“, – kalbėjo A.Lašas.
Pasak tyrimo, valstybės vykdoma „atminties politika“ suteikia tam tikrus svertus formuoti visuomenės grėsmių sampratas. A.Lašo teigimu, tyrimas parodė, kad kaime gyvenantys žmonės jautriau vertina Rusijos invazijos į Lietuvą tikėtinumą, nei miestiečiai.
Aukštasis išsilavinimas, anot jo, taip pat leidžia piliečiams „visapusiškiau įvertinti grėsmių dinamikas“ ir atspindėti niuansus, „kada iš tiesų reikia bijoti, o kada skeptiškiau vertinti tuos dalykus“.
Visuomenės apklausą vykdė bendrovė „Vilmorus“, kovo pradžioje apklaususi 1018 žmonių 50-yje Lietuvos teritorinių taškų. Apie penktadalis respondentų buvo iš kaimo.
