Į vakar Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pareikštus kaltinimus dėl naujo kartelio pieno perdirbėjai reaguoja pasipiktinimu, o ūkininkai smerkia rinkos tendencijoms nepavaldžius prekybininkus.
„Mūsų verslas yra per daug politizuotas“, - „Respublikai“ aiškino „Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus. Jo manymu, spausdami Konkurencijos tarybą (KT) politikai pernai siekė pieną vartojančių rinkėjų palankumo, šiemet - jį gaminančių.
Tarp rinkimų ir neišmanymo
„Aš visiškai nenustebau dėl to pareiškimo. Tai yra politinių dividendų rinkimasis. Šiandieną ponas Butkevičius susitiko, rytoj susitiks kitas Seimo narys, poryt - trečias“, - pabrėžė jis.
Pasipiktinęs pašnekovas tiesiai šviesiai pasiūlė A.Butkevičiui prieš kišantis ten, kur nesupranta, sutvarkyti savo sritį ir išsiaiškinti, kodėl brangsta viešojo transporto bilietai.
„Jis (A.Butkevičius - aut. past.) yra susisiekimo ministras ir tegu jisai domisi ta sritimi, už kurią yra atsakingas. Toks yra mano aštrus, bet principinis pasakymas“, - pabrėžė J.Kvaraciejus.
Perdirbėjams taip pat sunku
„Dabar eksporto rinkos mirusios, sandėliai užversti. Kada tokioje pozicijoje žmogus, ministras, diskutuoja nematydamas trijų pagrindinių dalykų: kad pirmas ketvirtis visoms perdirbėjų įmonėms yra nuostolingas, kuo net neabejoju, kad sandėliuose sukauptos žvėriškos atsargos, kurių niekas neperka, ir kad pas visus išaugę kreditai, nes trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti už superkamą žaliavą, tai nemanau, kad būtų galima svaidyti tokius pareiškimus neturint pakankamai argumentų“, - piktinosi „Pieno žvaigždžių“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, žaliavinis pienas, kurį parduoda ūkininkas - iš esmės biržinė prekė kaip ir žaliavinė nafta, tačiau naftos pigimu ar brangimu kažkodėl niekas nesistebi.
„Laikas būtų ir politikams įgauti normalios kultūros, etikos ir nesimėtyti frazėmis neturint argumentų ir juo labiau neišmanant situacijos - taip kalbu kaip ekspertas, pieno pramonėje išdirbęs 25 metus“, - pabrėžė jis.
J.Kvaraciejus aiškino, kad pernai neprognozuotai ir neprotingai pakilus pieno produktų kainoms kilo ir žaliavinio pieno įkainiai, o bendrovės uždirbo didžiausius pelnus per pastarąjį dešimtmetį. Esą visi priprato prie gero.
„Jei nori padėti, reikia mažinti pridėtinės vertės mokestį, kad ant prekystalio kaina būtų mažesnė, skirti eksporto subsidijas, gal dar kokių priemonių yra, o ne priešinti žemdirbį su perdirbėju, nes iš esmės, kam reikalinga perdirbimo pramonė? Kad supirktų ir efektyviai perdirbtų visą žemdirbio pagaminamą žalią pieną“, - pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, ir pelnai, palyginti su apyvarta, nėra perdėti - esą jie tesiekia 4-5 proc. apyvartinių lėšų. Taigi ir krizės kompensuoti nėra kaip.
Prognozės nedžiugina
„O kas bus, jei rinkos visai neatsigaus? Į ką tas pienas bus perdirbtas? Apie tai reikia galvoti. Bent aš iki rudens jokių teigiamų pokyčių neįžvelgiu, - teigė J.Kvaraciejus. - Kur sudėti atsargas, žemdirbys neklausia: jam svarbu, kad laiku nupirktum iš jo pieną ir laiku sumokėtum pinigus, o jei produkcijos niekas nenuperka, tai mes turime eiti į banką ir skolintis pinigus“.
„Pieno žvaigždžių“ vadovas teigė, kad susidarius tokiai padėčiai jau dabar produkciją tenka parduoti už žemesnę kainą nei savikaina. Panaši padėtis, jo nuomone, turėtų būti ir kitų perdirbėjų įmonėse. Tačiau netgi už tokią kainą perkančių produkciją trūksta.
„Į pieno pramonę ateina krizė, ir ji vienodai veikia ir pieno perdirbėjus, ir pieno gamintojus. O KT - tai tik instrumentas politikų rankose“, - kalbėjo J.Kvaraciejus.
Kreipimasis ne tuo adresu
KT atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė „Respublikai“ aiškino, kad KT kol kas nieko pasakyti šiuo klausimu negalinti, nes dar negavusi jokio pareiškimo.
Be to, šitoks būdas kaltinimams išreikšti esą trukdo pačiam KT darbui: „Jeigu yra kokių įtarimų, labai gerai, kai kreipiamasi tiesiai į KT, nes vis tiek reikia atlikti patikrinimus netikėtai ūkio subjektams ir tada atlikti tyrimą, nes jau kai paskelbiama viešai, tai surinkti įrodymus būna labai sunku“, - pabrėžė P.Kvietkauskienė.
Pasak pašnekovės, tokie įtarimai kartais gali nukreipti tinkama linkme, tačiau šiuo atveju, kai situacija jau buvo analizuota, ji abejojanti, kad būtų galima rasti ką nors naujo, nes būta ir daug objektyvių priežasčių kainoms keisti.
„Be abejo, mes šitą pareiškimą analizuosime, kai gausime kreipimąsi, specialistai jį peržiūrės“, - pabrėžė KT atstovė spaudai.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis pasakojo: „Jie turi galimybę (sudaryti kartelį - red. past.), nes yra perdirbimo monopolija, prekybininkų monopolija, tai mums tenka tik 30 proc. produktų kainos, o visa kita - jie pasiima.
Mes perdirbėjams siūlėme eiti tartis su prekybininkais, bet jie bijo, nes šie gali panaikinti lengvatas.
O dėl kartelinių susitarimų tai buvo jau tas faktas ir įrodytas, bet, kai kurių valdžios žmonių ir mūsų nuomone, kad juos ir nubaustų - sumokėsime mes.
Šiandien jie įsiveža iš Latvijos pieno, nors patys teigia, kad daugiau nei pusę pieno reikia eksportuoti, tai kam jie jį įsiveža? Jei latviams moka 1,20 Lt, o mums - nuo 50 iki 70 ct.
Jau Lietuvoje nėra linų, nėra cukrinių runkelių, nėra gyvulininkystės, dabar - pieno, lieka tik javai, bet ir tai, jei naftos kainos susvyruos - gali niekam ir jų nebereikėti. Reikia kelti klausimą, ar reikia Lietuvai žemės ūkio. Jei jis yra nuostolingas, tegu mums pasako, mes metame tas karves ir tegul jas augina, kas nori.“
