Vos prieš kelis mėnesius iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs kaunietis Ervydas Čekanauskas (59 m.) vėl gali ten atsidurti.
Jis niekada nemoka
Šį kartą baudžiamoji byla „daktaru Andrejumi“ mėgusiam prisistatinėti vyriškiui iškelta ne už berniukų tvirkinimą, o už viešosios tvarkos pažeidimą. Teisėtvarkininkų kantrybės taurę E. Čekanavičius perpildė tada, kai šiemet jau ketvirtą kartą įkliuvo važiuodamas visuomeniniu transportu be bilieto. Bendrovės „Argus“ kontrolieriai zuikį sulaikė Kęstučio gatvėje tikrindami autobusą. E. Čekanavičius atsisakė mokėti baudą ir iškeikė tikrintojus, todėl buvo nuvežtas į Centro policijos komisariatą. Tačiau ir čia žmogaus teisių gynėju save laikantis vyriškis nenurimo, toliau triukšmavo ir tol koneveikė policijos pareigūnus, kol šiems teliko taikyti griežčiausias įstatymu numatytas priemones.
Baudų už važinėjimą be bilieto E. Čekanavičius nemoka nei autobusų, nei troleibusų įmonėms, todėl jas išieškoti patikėta antstoliams. Tačiau šį kartą vien baudų išieškojimu tikrai nebus apsiribota ir galutinį sprendimą dėl E. Čekanavičiaus turės priimti teismas.
Vargu ar šiuo inteligentiškos išvaizdos autobusiniu zuikiu kas labiau susidomėtų, jei ne paskui jį besidriekiantis „pedofilijos veterano“ šleifas. Ne vieni nepilnamečių kauniečių tėvai ar seneliai pajuto įtampą, kai šiam piliečiui atsivėrė įkalinimo įstaigos durys.
Pagarsėjęs tvirkintojas
Paskutinį kartą E. Čekanavičius už nepilnamečių berniukų tvirkinimą buvo teisiamas 2003 metais - gavo 7 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo, tačiau pritaikius Amnestijos įstatymą, šis terminas buvo sumažintas šeštadaliu.
Būdamas pataisos namuose, šis kaunietis teisėsi su valstybe, reikalavo 22 000 litų kompensacijos už neva iš jo buto dingusius daiktus. Mat 1993 metais, kai jam atliekant 5 metų laisvės atėmimo bausmę už pedofilinius nusikaltimus, Kauno policija tirdama bylą dėl vieno užsieniečio apvogimo ir ieškodama pavogtų daiktų, E. Čekanavičiaus bute padarė kratą. Kratos rezultatai nebuvo tinkamai įforminti ir tuo pasinaudodamas E. Čekanavičius išėjęs į laisvę ėmė rašinėti skundus. Vyriškis skundėsi, jog iš jo buto dingo daugybė daiktų, tarp kurių buvo net 22 buteliukai kvepalų ir 4 ginekologiniai šaukštai.
Teismas net buvo priteisęs 10 000 litų kompensaciją, tačiau tokį nuosprendį užprotestavusios Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija, kreipėsi į Apeliacinį teismą. Skundėsi ir ieškovas, kuriam priteista kompensacijos suma atrodė per maža. Apeliacinis teismas nusprendė, jog E. Čekanavičius per vėlai kreipėsi į teismą, todėl jam nepriklauso jokia kompensacija.
Bylinėjimosi specialistas
Bylinėtis mėgstantis ir meistriškai skundus rašantis E. Čekanavičius puikiai pritapo ir neblogai jautėsi net įkalinimo vietose. Jis padėjo rašyti skundus kitiems nuteistiesiems, tad buvo jų globojamas.
Net sovietmečiu E. Čekanavičius niekur nedirbo ir sėkmingai dangstėsi tuo, kad buvo pripažintas nepakaltinamu. Tuometiniai teisėsaugininkai iki šiol prisimena šio vyriškio „išdaigas“. Sykį jis, atėjęs į prekybos mokyklą, prisistatė gydytoju ir „ten besimokiusioms merginoms tikrino sveikatą“. Kitą kartą mėgino „sveikatą tikrinti“ ir vyrų pirtyje, tačiau tarp lankytojų pasitaikė jį pažinojusių miesto prokuratūros darbuotojų.
Galiausiai nepakaltinamasis „gydytojas Andrejus“ vis dėlto buvo išsiųstas priverstinai gydyti į Černiachovsko psichiatrijos gydyklą, tačiau atgavus nepriklausomybę buvo grąžintas į Lietuvą. Čia medikai pakeitė ankstesnę išvadą ir E. Čekanavičius vėl tapo pilnateisiu piliečiu.
„Vikipedijoje“ teigiama, kad 1989 metais jis net buvo vienas iš Socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatorių, o 1993 metais buvo nuteistas už berniukų tvirkinimą. Teismo ir įkalinimo metu E. Čekanavičius savo kaltę neigė ir vadino jam iškeltą bylą politiniu susidorojimu.
Remigijus RAINYS
