„Teismas išnagrinėjęs bylą nusprendžia pripažinti I. Bogovičienę kalta. (...) Galutinę subendrintą bausmę paskirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę“, – paskelbė teisėja Daiva Jankauskienė.
Moteris nuteista už tai, kad nuo 2011 metų liepos apie metus Kauno klinikose ir Santaros klinikų Vaikų ligoninėje tyčia sistemiškai leido mažamečiui bejėgiškos būklės savo sūnui daugybinį skaičių injekcijų švirkštu ir tiesiogiai per kateterį į veną nenustatytą kiekį cheminės medžiagos formalino, nuo ko vienerių berniukas mirė.
I. Bogovičienei taip pat priteista atlyginti 40,4 tūkst. eurų žalą Valstybinei ligonių kasai: tiek kainavo kūdikio, kuris, pasak prokurorės, praktiškai visą savo gyvenimą praleido ligoninėse, gydymas.
Nors I. Bogovičienė kaltės nepripažino, teismo vertinimu, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis. Byloje buvo apklausti medikai, specialistai, ekspertai ir kaltinamosios artimieji, atliktos ekspertizės, ištirti rašytiniai įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas padarė išvadą, kad vaiko mirties priežastis yra neginčijamai tiesiogiai susijusi su jo atžvilgiu atliktais priešingais jo sveikatai ir gyvybei I. Bogovičienės veiksmais – sistemingomis formalino injekcijomis.
Kaip žurnalistams po posėdžio sakė kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Auksė Lipkevičienė, tai neeilinė byla tiek dėl savo pobūdžio, tiek dėl sudėtingo įrodymų tyrimo.
„Iš tiesų tai yra neeilinė byla: tiek įrodinėjimo prasme, nes tokios bylos, tokie atvejai yra gana reti. Tai rodo ne tik mūsų patirtis, bet ir medikų, kurie buvo apklausti“, – žurnalistams sakė ji.
Pasak prokurorės, apie galimą nusikaltimą teisėsauga sužinojo tik praėjus porai metų, todėl sunku buvo rinkti įrodymus, medicinos dokumentaciją, nebuvo galimybės atlikti mažamečio skrodimo, o teismo medicinos ekspertų išvada rengta pagal dokumentus.
Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, nusikaltimą pradėta įtarti praėjus daugiau kaip dvejiem metams po vaiko mirties, kai Kauno klinikose pati I. Bogovičienė gydyta dėl didelės žaizdos žasto srityje. Taikytam gydymui esant neveiksmingam, o ligos eigai – netipiškai, medikai ėmė įtarti simuliaciją ir savęs žalojimą.
Apžiūrėjus pacientės palatoje rastą buteliuką, kuriame, kaip vėliau nustatyta, buvo formalino tirpalas, medikai įsitikino, jog moteris žalojo save. Kilo įtarimas, kad tokiu pat būdu žalotas ir jos kūdikis. Šio kūdikio gydymas klinikose buvo plačiai žinomas būtent dėl to, kad medikai nerado ligos priežasties, negalėjo jos diagnozuoti, taikytas gydymas buvo neefektyvus, ligos klinika buvo nebūdinga visoms žinomoms tokias pasekmes sukeliančioms ligoms.
Palyginus motinos ir sūnaus žaizdas ir išaiškėjus, jog audiniai pažeisti identiškai, pagal klinikų vadovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl I. Bogovičienės sūnaus mirties aplinkybių nustatymo.
„Skaudu, kai kenčia bejėgis kūdikis, o kančią jam sukelia tas žmogus, kuris jam turėtų būti pats artimiausias“, – pridūrė prokurorė.
Teismo duomenimis, kaltinamoji posėdžiuose teigė pakankamai kompetencijos leisti vaistus neturinti, formalino ar kito preparato sūnui niekada neleidusi ir jo nežalojusi.
Ši byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose.
Prokurorė I. Bogovičienei prašė skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Susipažinus su nuosprendžio motyvais, galima spręsti apie skundimą, tačiau kiek išgirdome iš teisėjos pagarsintų motyvų, kodėl buvo parinkta būtent tokia bausmė, kol kas akivaizdu, kad atsižvelgta ir į nusikalimo padarymo sunkumą (...), ir į jai diagnozuotą sutrikimą, jos elgesį po nusikaltimo padarymo“, – kalbėjo kaltintoja.
Kaltinamajai atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė patvirtino, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
