„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“, – tendencijas komentavo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
Vėžio registre kaupiami duomenys apie susirgusius onkologinėmis ligomis visoje Lietuvoje. Vėžio registras yra tiksliausias ir patikimiausias šaltinis apie onkologinių ligų statistiką Lietuvoje, nes kiekvienas ligos atvejis yra tikslinamas, stebimas ir peržiūrimas ne kartą, kol sukaupiama tiksliausia įmanoma informacija.
„2017 metais po ketverių metų pertraukos atnaujinus aktyvią Vėžio registro veiklą teko nuveikti daug organizacinių darbų. Dabar Vėžio registras atitinka šiuolaikinius reikalavimus ir yra pasirengęs kasmet teikti naujausią vėžio statistiką. To labai laukė mokslo visuomenė, gydytojai ir sveikatos politikai. Esame dėkingi ŠMSM ir SAM už įstatyminės bazės atnaujinimą, visapusišką paramą ir palaikymą, šalies ligoninėms ir visiems gydytojams, už geranorišką formos F090/a pildymą ir teikimą Vėžio registrui. Sunku būtų įsivaizduoti tinkamą vėžio profilaktikos ir kontrolės veiksmų planavimą be patikimų sergamumo ir mirtingumo duomenų“, – kalbėjo ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas Sonata Jarmalaitė.
Paskutiniai iki šiol turėti duomenys buvo 2012 m. Kaip pabrėžia I. Vincerževskienė, vėžio registrų svarba ir nauda buvo suprasta dar XX a. pradžioje, kai ėmė steigtis pirmieji registrai ir atsirado būtinybė įvertinti onkologinių ligų statistiką, bei siekiant įvertinti atskirų onkologinių susirgimų rizikos veiksnius.
„Iššūkiai XXI a. daugumai registrų yra panašūs: užtikrinti asmens duomenų apsaugą, neprarandant galimybės duomenis naudoti moksliniuose tyrimuose; naujos svarbios informacijos apie onkologinę ligą atsiradimas ir poreikis tokią informaciją kaupti (pvz. šeimos istorija, genetiniai veiksniai ir kt.); duomenų surinkimo efektyvumo ir duomenų pilnumo didinimas, onkologinio paciento nenutrūkstamas stebėjimas.
Žengiant į priekį kompiuterizacijai, vis daugiau pasaulio vėžio registrų atsisako popierinių formų pildymo, pacientų kortelių kilnojimo ir pereina į skaitmeninę erdvę. Mūsų vėžio registras irgi yra realizavęs visas galimybes informaciją pateikti skaitmeniniu būdu. Svarbiausia, kad vystantis e-sveikatos skirtingose šalyse projektams ir griežtinant asmens duomenų apsaugą, nebūtų prarasta galimybė informaciją apie pacientą tikslinti ir papildyti vėžio registre“, – kalbėjo Vėžio registro vedėja.
Pavyzdžiui, latviai pasirinko pilną nacionalinio vėžio registro integraciją į kuriamą e-sveikatos sistemą, bet tuo pačiu prarado galimybę duomenis apie onkologinį susirgimą tikslinti, nes jie gauna tik jau pilnai nuasmenintus duomenis ir tuo pačiu nutrūksta paciento ilgalaikio stebėjimo galimybė, tad duomenų kokybė krenta, o duomenų vertė sumažėja, nes prarandama galimybė juos naudoti moksliniuose tyrimuose.
„Vėžio kontrolės ir profilaktikos programos pagrindiniai tikslai yra sumažinti sergamumą vėžio, mirtingumą nuo jo ir pagerinti susirgusiųjų vėžiu gyvenimo kokybę sistemingai formuojant vėžio prevencijos, ankstyvos diagnozės, gydymo ir paliatyvios slaugos politiką šalyje. Kiekvienos šalies nacionalinė vėžio kontrolės ir profilaktikos programa yra paremta vėžio stebėsenos programa, vėžio registras yra būtina kiekvienos šalies vėžio stebėsenos programos dalis. Vėžio registras yra organizacinė struktūra, kurios tikslas – užtikrinti piktybinių navikų registraciją visoje šalyje. Vėžio registro duomenys naudojami nusakant dabartinę situaciją šalyje, nustatant vėžio kontrolės ir profilaktikos programos gaires, planuojant lėšas ir pasirenkant programos prioritetines sritis“, – registro svarbą komentavo I. Vincerževskienė.
Vėžio registras taip pat yra pagrindinis onkologinės statistikos šaltinis reprezentuojant Lietuvą užsienio vedamuosiuose onkologinės statistikos leidiniuose. Nuo 1998 metų Vėžio registro duomenys periodiškai teikiami Tarptautinio vėžio tyrimų centro leidiniui „Sergamumas vėžiu penkiuose kontinentuose“ (Cancer Incidence in Five Continents).
Duomenys apie sergamumą vėžiu Lietuvoje, susirgusiųjų išgyvenamumą taip pat teikiami įvairiems Europos ir pasaulio tarptautiniams projektams: CONCORD (Global comparison of population-based cancer survival), EUROCARE (European cancer registry study on survival), Europos vėžio registrų asociacijos tyrimui „Incidence and Mortality in Europe“, IICC (International Incidence of Childhood Cancer) ir kt. Taip pat naudojami įvairiuose NVI ir kitų mokslo įstaigų tarptautiniuose tyrimuose.
