Skelbiama, jog mokslininkams pavyko sukurti ir sėkmingai išbandyti naują dirbtinio lęšio tipą, kuris suteikia puikų regėjimą pacientams, iš karto po to, kai yra implantuojamas į akį.
Priminsime, jog viena svarbiausių akies dalių yra jos lęšiukas. Tai skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis šviesos spindulius į akį, juos suglaudžiantis ir nukreipiantis į regos nervus. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Kai lęšiukas skaidrus, jis funkcionuoja gerai, o jo padėtis akyse normali. Kai lęšiukas pradeda drumstis, išsivysto katarakta.
Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų – pastarieji kartais ima jungtis į gniužulėlius. Taip mažėja lęšiuko skaidrumas ir tuo pačiu pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko ploto, kol galiausiai negydoma išsiplečia tiek, jog žmogus apanka. Katarakta vystosi lėtai - regėjimo aštrumas palaipsniui sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs.
Katarakta gydoma įvairiais būdais, tačiau kol kas nėra 100 % efektyvių metodų. Įvairiais medikamentais stengiamasi sustabdyti arba bent sulėtinti ligos eigą. Įsisenėjusią kataraktą rekomenduojama operuoti – operacijos metu pašalinamas susidrumstęs lęšiukas ir į jo vietą gali būti talpinamas sintetinis lęšis. Tiesa, kartais po natūralaus lęšiuko pašalinimo sintetinis lęšis neimplantuojamas, o dėl to labai suprastėjęs vaizdo fokusavimas koreguojamas akiniais. Žinoma, sintetinio lęšio implantavimas pagerina regėjimą, tačiau iki šiol naudoti lęšių nebuvo galimybių pritaikyti prie skirtingų žmonių poreikių (vieni linkę į trumparegystę, kiti į toliaregystę ir t.t.), todėl net ir su dirbtiniu lęšiu tekdavo naudoti akinius.
Akies struktūra. "Wikipedia" iliustr.
Tad naujasis mokslininkų sukurtas lęšis teikia vilties, jog katarakta sergančių žmonių regėjimas dar labiau pagerės. Kuriant naujos karto lęšius moksliniams tyrimams vadovavo garsus D. Britanijos medicinos srities mokslininkas Bobby Qureshi.
B. Qureshi aiškina išradimo svarbą: „kataraktos operacija yra viena dažniausiai pasaulyje atliekamų operacijų. Kiekvienais metais D. Britanijoje padaroma apie 300,000 tokių operacijų“.
„Iki šiol naudojami lęšiai padėjo pagerinti regą, tačiau pacientai vis tiek turėjo naudotis akiniais. Naujieji implantai leis gerai matyti ir iš toli, ir iš arti. Pagrindinis lęšio, savaime prisitaikančio prie šviesos, išskirtinumas yra tas, kad po jo implantacijos, mes galime koreguoti jo savybes naudodamiesi kompiuteriu ir lazeriu“.
„Faktiškai galima pažadėti, kad po operacijos, žmonės sergantys katarakta, turės puikų regėjimą, kas anksčiau buvo beveik neįmanoma“, - sako B. Qureshi. „Įdomu, kad su šia operacija žmonės galės įgyti beveik tobulą regėjimą, kuris kai kuriais atvejais galėtų būti netgi geresnis nei santykis 20/20 (normalaus regėjimo įverčio sistema)“.
Mokslininkas pasakoja, jog kiekviena akis turi mikroskopinių trūkumų, kurie įtakoja regėjimą ir jo kokybę. Su šiais lęšiais mes galime šiuos defektus koreguoti ir suteikti žmonėms savotišką „aukštos raiškos regėjimą.
Bandant naująjį lęšį praktikoje, iki dabar buvo operuota apie 1 tūkst. pacientų. Operacija trunka nuo dešimties iki penkiolikos minučių. Sergantiesiems katarakta, daromas 2 mm įpjovimas, per kurį naudojant aukšto dažnio ultragarsą yra suskaldomas sudrumstas lęšiukas. Tada į įpjovimo vietą įstatomas naujais lęšis. „Tai neįtikėtina operacija. Vienas didžiausių pasiekimų gydant kataraktą per paskutinius dešimtmečius“, - džiaugėsi mokslininkas.
Operacijos metu daromas 2 mm pjūvis (1), pro kurį suskaidomas lęšiukas ir vėliau įterpiamas sintetinis lęšis (2) Bobby Qureshi nuotr.
B. Qureshi tvirtina, jog „jau po kelių valandų pacientai gali pajusti žymų pagerėjimą. Po kelių dienų regėjimas pasiekia 90 procentų“. Sekantis operacijos žingsnis yra lęšio pritaikymas individualiems poreikiams - tai atliekama praėjus dešimčiai dienų po implanto įstatymo. Speciali kompiuterizuota sistema spinduliuoja lazerio spindulius, kurie padeda pakeisti lęšio formą.
Mokslininkas tikina, kad naujoji operacija nėra rizikingesnė už tas, kurios buvo daromos iki šiol. Jos kaina siekia 3 000 svarų.
B. Qureshi sako, kad naujoji operacija padės žmonėms ir nuo senatvinės toliaregystės, kuri prasideda apie 40-uosius gyvenimo metus. „Kiekvienas žmogus, kuriam virš 40 metų galės nenešioti akinių ir džiaugtis puikia rega“, - sako mokslininkas.
