Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento, politologo Lauro Bielinio, naujoji opozicija, suvokdama, kad ji yra gana vieninga, save demonstruoja ne kaip konstruktyvią opoziciją, teikiančią racionalius pasiūlymus, o kaip gerai organizuotą viešųjų ryšių grupę. Tos grupės tikslas – ne tiek dirbti seiminį darbą, kiek propaguoti valdančiųjų silpnąsias vietas arba tiesiog teikti, kad jie visada yra blogi, nes valdantieji, o opozicija yra angelai, apie kuriuos reikia kalbėti tik gražiai.
Dirbs produktyviai?
„Konfliktinė retorika ir grubiame propagandiniame lygyje kontrasto paieška, nemanau, kad suteiks Seimui kažkokios geros, konstruktyvios veiksmingos jėgos“, – svarstė jis.
Vertindamas, kiek veiksmingai toks Seimas gali dirbti, jis akcentavo, kad produktyvumo garantu gali būti valdančiosios daugumos atstovai, jeigu jiems pasiseks ir jie suvoks vykstančius procesus kaip propagandinius, o ne darbinius. „Tada jie iš tikrųjų susikoncentruos ties darbu ir ignoruos bet kokį propagandinį rėkimą iš dešinės. Tada viskas bus tvarkoje ir daugmaž su laiku nurims ir beprasmiai kalbėjimai iš dešinės pusės apie tai, kad laimėjo blogio jėgos“, – teigė politologas.
Politinės kultūros stygius
Neretai parlamentarams bendraujant Seimo posėdžių salėje juntamas šioks toks politinės kultūros stygius – kartais oponentai pereina ne tik prie asmenybių, bet ir prie šeimos narių įžeidinėjimų.
L. Bielinis pastebėjo, kad kiekviena politinė jėga turi tam tikrą skaičių asmenų, kurie pasižymi savo destruktyviu veikimu ir kalbėjimu, tačiau pabrėžė, kad ano Seimo pradžia atrodė daug ramesnė ir aiškesnė.
„Tada pralaimėjusi kairioji pusė nedemonstravo tokios isterijos, kokią mes dabar stebime iš dešiniųjų. Vis dėlto tai buvo normalus suvokimas to, kad politinė kova pralaimėta, bet politika tęsiasi. Šiandien mes matome savotišką pragaišties matymą, žiūrėjimą į bedugnę iš dešiniųjų pusės“, – vertino politologas. Anot jo, tai tikrai neleis dešiniesiems Seime tapti tikrai rimta politine jėga, greičiau jie taps pakankamai garsiai kalbančiais ir rėkiančiais, bet iš esmės tai nesuteiks jiems jokios naudos.
Kritika vardan kritikos
Stebint Seimo posėdžių eigą, galima pamatyti, kad neretai kalbama ne apie esmę, politikams būdingi „lyriniai nukrypimai“ į šoną, apipavidalinti gausia kritika. L. Bielinio nuomone, kad argumentuotumei arba kritikuotumei dabartinės valdančiosios daugumos veiksmus, reikia tuos veiksmus pamatyti, o jų dar nebuvo – juk dauguma dar nepradėjo dirbti ir buvo padaryti tik pirmieji organizaciniai sprendimai. Bet opozicija kritikos negaili.
„Tame iš tikrųjų nematau aiškaus konstruktyvumo, numatymų kažkokių – tai nebuvo numatymai, tai buvo gąsdinimas“, – teigė TSPMI docentas. Pavyzdžiui, renkant premjerą, kai ir taip buvo aišku, kad būtent Algirdas Butkevičius juo taps, dešinieji vienas po kito ėjo į Seimo tribūną ir rėžė kalbas apie kandidato netinkamumą.
L. Bielinis paaiškino, kad visos šios kalbos buvo skirtos ne kolegoms, o visuomenei, kad sutelktų apie save emociškai mąstančius, kurie visada mato ar balta, arba juoda. Tokiu būdu, politologo teigimu, siekiama sukurti naują emocinę ir natūraliai racionalumo nesiekiančią politinę visuomenės dalį.
„Mane stebina kontrastas – premjero atsakymai buvo inteligentiški, aiškūs, normalūs, logiški, tiesa, žmogus pavargo, ne kiekvienas gali išlaikyti tokį spaudimą ir rėkimą ant savęs, kol dar nieko nepadarei. Bet tai buvo pakankamai inteligentiškas kalbėjimas iš premjero pusės ir visiškai bobiškas, grubiai kalbant, iš dešiniųjų“, – pabrėžė L. Bielinis.
Parlamentas – rietenų vieta ir Vakaruose
Politologas Alvidas Lukošaitis atkreipė dėmesį, kad parlamentas ir yra ta vieta, kurioje vyksta ne kas kitas kaip kalbėjimas, diskusijos, debatai, kivirčai, rietenos ir visi kiti dalykai. Pasak jo, yra daugybė teorijų apie parlamentinius ginčus, rietenas, įžeidinėjimus ir kitokius negražius dalykus, kurie atsitinka normaliuose kultūringuose parlamentuose. Tie dalykai yra prigimtiniai, būtini ir neišvengiami parlamente.
„Pas mus kai kas įsivaizduoja, kad parlamentas turi sueiti, susėsti akademiškai tvarkingai arba kad turi būti aukščiausio kultūros lygio postringavimai, kas neerzintų žmonių. Kas taip tikisi, kalbu apie paprastą standartinį rinkėją, pirmiausia, tegul pasižiūri į save ir tai, kaip jis elgiasi ir mąsto“, – siūlė A. Lukošaitis.
Tačiau pašnekovas kategoriškai nesutiko su visuomenėje išplitusiu stereotipu, kad parlamentas – tai tautos veidrodis. Anot jo, visgi parlamente posėdžiaujantys žmonės turėtų būti vedliai, rinktiniai, tautos lyderiai, kad ir su savo trūkumais, bet rodyti tam tikrus aukštesnius elgesio ir kultūros pavyzdžius.
Narystė ES nepaveikė Seimo kokybės
Politikos eksperto A. Lukošaičio nuomone, šis Seimas ypatingai nesiskiria nuo kitų. „Seimas kaip Seimas, visi jie vienodi, ir savotiški, ir vienodai sudėtingi“, – sakė jis, pabrėždamas, kad apie Seimą nematyti kokių nors lemtingai pasikeitusių aplinkybių, įskaitant narystę Europos Sąjungoje (ES), kuri jo kokybei neturi jokio poveikio.
„Šis parlamentas yra stipriai inžinieriškas, stipriai bus įkaitintas pozicijos – opozicijos kibirkščiavimas, bus labai negraži migracija, judėjimai parlamente iš vienos pusės į kitą, iš vieno šono į kitą, iš frakcijos į frakciją“, – prognozavo A. Lukošaitis apie naująjį Seimą. Jo teigimu, jau dabar matome šiuos dalykus, dar nieko nematydami.
„Jau čia buvo viskas aišku su viena frakcija (Frakcijos „Drąsos kelias“ narys Algirdas Patackas po to, kai dalis jo frakcijos narių balsavo už Algirdo Butkevičiaus kandidatūrą tapti premjeru, pagrasino, kad trauksis iš frakcijos – Balsas.lt). Čia mūsų partinės sistemos pasekmė,“ – vertino politologas. Pašnekovas pabrėžė, kad mes norime mūsų partinę sistemą prakeikti ir užkasti, bet negalime suprasti, kad šiuolaikinis parlamentas be normalios funkcionalios partinės sistemos, be konkurencingų atsakingų partijų negali egzistuoti.
Trūksta tautos atstovavimo funkcijos
Pašnekovas buvo linkęs labiau vertinti apskritai Seimo kaip institucijos bruožus, kurie galėtų keistis į geresnę pusę. Pasak jo, daug problemų susiję su tuo, kad Seimas vykdo įstatymų leidybos funkciją ir neskiria dėmesio tautos atstovavimo funkcijai, todėl šiam naujai išrinktam parlamentui reikėtų palinkėti būti tikra žmonių atstovybe.
„Esu šventai įsitikinęs, kad šių funkcijų nesubalansavimas yra pagrindinė apdainuoto ir apraudoto žmonių nepasitikėjimo šia institucija priežastis“, – tvirtino politologas.
Jis taip pat atsigręžė į kadenciją baigusi Seimą, kuris plačiau žengė pro parlamentinės kontrolės vartus ir tai tapo tam tikru bruožu, „raukšlele” parlamento veide, kad jo nė kiek nesubjaurojo.
Kultūros nebuvimas priklauso nuo visuomenės
A. Lukošaičio manymu, dabartinis Seimas turi viską institucijų prasme, tiek taisykles, tiek procedūras, tiek sprendimo būdus ir tam tikrus elgesio standartus, tačiau jam trūksta atitinkamos kultūros, kuo grindžiama parlamentinė demokratija.
„Pas mus labai mažai tam tikrų tradicijų, precedentų, sutarimų, todėl dabar institucijos tarsi sėklos, pabarstytos ant nuogo asfalto, niekaip negali sudygti. Dėl to turime tiek bėdų”, – paaiškino jis.
Anot A. Lukošaičio, politinės kultūros nebuvimas priklauso nuo visuomenės ir kol joje bus erzelys, socialinės ir kitokios kibirkštys, nesutarimai ir socialiniai karai, socialinė–ekonominė atskirtis, demografinės įtampos, visi šie dalykai ir toliau „atsirūgs” ant Seimo krūtinės.
