Naujai išrinktas jėzuitų lyderis Adolfo Nicolasas sekmadienį sakė, kad įtakingas Katalikų Bažnyčios ordinas turėtų padėti tiems, kurie dėl globalizacijos atsidūrė nuošalyje.
"Tautos, kurioms reikia išsigelbėjimo, yra ne tik geografinės, bet ir žmonių tautos", - po dienos, kai per slaptą konklavą buvo išrinktas naujuoju Jėzaus draugijos generolu, aukodamas padėkos mišias sakė A.Nicolasas.
Savo pamoksle jis paminėjo tokias "bendruomenes kaip skurstantieji, atstumtieji ir tapę manipuliacijos įrankiais". Jis pažymėjo, kad plintant globalizacijai, jų skaičius vis didėja.
Ispanijoje gimęs 71 metų A.Nicolasas, didžiąją dalį savo karjeros praleidęs Japonijoje, vadovauti didžiausiam Katalikų Bažnyčios vienuolių ordinui, kurį 1540 metais įkūrė šventasis Ignacas Lojola, buvo išrinktas šeštadienį.
Mišiose, kurios vyko barokinėje jėzuitų Jėzaus bažnyčioje pačioje Romos širdyje, dalyvavo ir 217 rinkėjų, atstovaujančių 19 tūkst. narių turinčiam ordinui.
Naujasis jėzuitų generolas, dėl gobtuvo spalvos ir ordino suteiktų galių vadinamas "juoduoju popiežiumi", savo pamokslą pradėjo pabrėždamas, kad nenori pasiųsti "žinios pasauliui", o tik pasidalyti paprastomis krikščionio mintimis.
A.Nicolasas, išrinktas per antrąjį balsavimo ratą, pakeitė 80 metų olandą Peterį Hansą Kolvenbachą, kuris atsistatydino po 24 metų vadovavimo ordinui.
A.Nicolaso lauks užduotis atgaivinti Jėzaus draugiją, kuriai, P.H.Kolvenbacho teigimu, reikia "naujos vizijos" įveikiant tapatybės krizę ir kovojant su mažėjančiu narių skaičiumi bei silpstančia įtaka kai kuriose pasaulio dalyse.
Per visą istoriją jėzuitai teikė daug reikšmės intelektualinei pažangai, taip pat geografinių bei dvasinių krikščionybės "sienų" saugojimui.
A.Nicolaso išrinkimo išvakarėse popiežius Benediktas XVI paprašė jėzuitų "visiškai laikytis" Bažnyčios doktrinos, ypač "santuokos neišardomumo ir sielovadinės homoseksualių asmenų globos" klausimais.
Jis taip pat išreiškė nerimą dėl tokių teologinių klausimų kaip "Kristaus ir religijų santykis bei kai kurie išlaisvinimo teologijos apsektai".
Vatikanas per pastaruosius kelis dešimtmečius ne vienam jėzuitui taikė sankcijas už nukrypimus nuo oficialios doktrinos, pavyzdžiui, susijusius su požiūriu į nekrikščioniškas religijas, Kristaus žmogiškumą ir visuomenės atstumtųjų gynimą, kurį akcentuoja išsivadavimo teologijos judėjimas, kilęs Lotynų Amerikoje 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Tikėjimo doktrinos kongregacija, kuriai vadovavo dabartinis popiežius, tuomet kardinolas Josephas Ratzingeris, 2006 metų pabaigoje už knygas apie Jėzaus Kristaus prigimtį buvo nubaudęs ispanų jėzuitą Joną Sobrino, gyvenantį Salvadore.
