Jis perima vadovavimą šaliai, kurią smarkiai suskaldė armijos sprendimas nušalinti pirmąjį laisvai išrinktą šalies prezidentą Mohamedą Mursi. Tai įvyko po kelias dienas trukusių kruvinų jo šalininkų ir vis gausėjančių priešininkų susirėmimų.
Ironiška, kad pats M. Mursi paskyrė jį į aukščiausią Egipto teismų sistemos postą, iš kurio jis, armijai sustabdžius Konstitucijos galiojimą, žaibiškai iškilo į politinės valdžios viršūnę.
67 metų A. Mansouras, trijų vaikų tėvas, kuris buvo gavęs stipendiją prestižiškiausioje Prancūzijos nacionalinėje administracijos mokykloje, valdant Hosni Mubarako režimui, daug metų dirbo teisėju.
Jis dirbo valstybės remiamuose religiniuose teismuose, kurie skelbia fatvas dėl apeigų laikymosi, taip pat – civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose.
A. Mansouras padėjo parengti priežiūros įstatymą prezidento rinkimams, per kuriuos 2012 metais į valdžią iškilo M. Mursi.
Nuo 1992-ųjų A.Mansouras buvo Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas.
Ne taip, kaip pagrindiniai opozicijos lyderiai, tarp kurių yra Nobelio taikos premijos laureatas Mohamedas ElBaradei ir buvęs Arabų lygos vadovas Amras Mussa, A. Mansouras niekada nebuvo plačiai žinomas, tačiau būtent tai galbūt ir tiko kariškiams, ieškojusiems neutralaus vadovo potencialiai komplikuotai pereigai.
Šis pliktelėjęs teisėjas su ūsais tikriausiai būtų galėjęs niekieno neatpažintas pereiti per minią viename didžiulių opozicijos protestų, kurie sekmadienį vyko visoje šalyje ir paskatino kariškius dramatiškai įsikišti.
Per 12 M. Mursi valdymo mėnesių A. Mansouro nuotraukos niekada nebuvo tarp tų, kurias nešdavo milijonai mobilizuotų opozicijos demonstrantų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
