Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis įstrigo derybose dėl naujo darbo kodekso ir socialinių garantijų mažinimo. Profsąjungos pakeitimams toliau priešinasi, tad nusileisdami darbdaviai vis garsiau žada papildomas įmokas į bedarbių pašalpų fondą. Ar bus mažinamos išeitinės pašalpos, paliekama spręsti politikams, o šie sprendimų irgi kratosi, mat artėja Seimo rinkimai.
Minios bedarbių gatvėse arba investicijų ir darbo rojus – taip skirtingai darbdaviai ir profsąjungos vaizduoja darbo santykių liberalizavimo pasekmes. Profesinių sąjungų, darbdavių ir vyriausybės derybos dėl Darbo kodekso liberalizavimo stringa. Profesinės sąjungos nenusileidžia ir nesutinka, kad būtų mažinamos atleidžiamiems darbuotojams išeitinės kompensacijos, kurios šiuo metu siekia iki 6 mėnesių atlyginimo.
Sulaukę tokio pasipriešinimo, darbdaviai prakalbo apie nuolaidas – pramonininkai jau sutinka mokėti didesnius socialinius mokesčius į garnatinį fondą, iš kurio jau valstybė mokėtų išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams. Taip darbdaviai išeitinių kompensacijų naštą pasidalintų tarpusavyje, o mokėjimą perleistų valstybei. Tiesa, jiems padidėtų įmokos. Vietoje šiuo metu į fondą darbdavių mokamų 0,2 proc. nuo darbo užmokesčio, įmoka pakiltų iki 0,5 proc..
Darbdaviams itin aktualus klausimas – įspėjimo apie atleidimą terminai. Juos siekiama sutrumpinti iki vienos savaitės. Tačiau šis klausimas dar liko neišspręstas. Linkstama prie to, kad sutikęs būti greitai atleistas darbuotojas gautų papildomą piniginę kompensaciją.
Darbdaviams ir profsąjungoms nesutarus ilgesnį laiką, reforma galėtų ir užstrigti, mat prieš Seimo rinkimus politikams bus svarbiau gerai atrodyti gražiai prieš rinkėjus nei priiminėti sprendimus. Premjeras ragina nedelsti ir priimti bent labiausiai darbdavių reikalaujamus pakeitimus - mažinti išeitines kompensacijas ir vėlinti įspėjimo apie atleidimą terminą.
„Šitie klausimai būtų svarstomi, o nesuderinami klausimai būtų išimti iš modelio, diskutuojami toliau ir vėlesniu metu svarstomi vyriausybėje ir Seime“, - sako premjeras.
Derybos dėl darbo santykių liberalizavimo trišalėje taryboje stringa. Nors nariai vaidina optimistus, pripažįsta, kad daug klausimų bus palikta spręsti patiems politikams.
„Koks turi būti išeitinių išmokų mokėjimo mechanizmas, dydis, garantijos, tai bus padaryta jų“, - teigia Naujojo socialinio modelio kūrėjas Tomas Davulis.
Profesinės sąjungos jau baiminasi vyriausybės buldozerio. Pagrindinis saldainis liberalizuoti darbo santykius yra žmonėms pateikiamas pažadas, kad Lietuva taps patraukli investuotojams ir čia lyg grybų pridygs darbo vietų. Tačiau konkrečiai įvardinti, kur ir kokios pasipils darbo vietos, niekas negali.
