Tęs pradėtus darbus
Naujas pareigas pradėsiantis eiti Vytautas Jasutis sakė, kad Lilijos Vanagienės įdirbis yra stipriai matomas, tačiau tai nereiškia, kad federacijai nėra, kur tobulėti.
Po gruodžio 5 d. Lietuvos čiuožimo federacijoje (LČF) vykusių rinkimų į prezidento postą buvo išrinktas ne tik naujas prezidentas, tačiau valdybos nariai, o V. Jasutis sakė, kad būtent tokie nauji žmonės ir gali padėti federacijai pasiekti geresnių rezultatų.
„Aš ateinu į pakankamai gerus pamatus turinčią federaciją, bet tai nereiškia, kad ta federacija neturi tikslų kilti ir negali artimiausiu metu to padaryti. Ji tikrai gali. Džiaugiuosi, kad ant tų pamatų ateinu su nauja komanda, su jaunų žmonių komanda.
L. Vanagienė norėjo, kad čia būtų nauji žmonės su nauju, šiuolaikišku požiūriu, kad į federaciją papūstų nauji vėjai, bet, žinoma, nesugriautų to, kas buvo padaryta. Mes ir nežadame nieko griauti.
Yra toks tikslas, kad per ketverius metus padarytume ją viena iš pirmaujančių federacijų Lietuvoje. Su nauja komanda, manau, kad tai tikrai realu“, – optimistiškai kalbėjo naujasis LČF prezidentas.
Nors V. Jasutis federacijoje mato stiprų L. Vanagienės įdirbį ir tvirtus pamatus, jis neslepia, kad pasigirsta ir aštrių kritikos strėlių. Visgi, jo nuomone tokie kaltinimai nėra pagrįsti, nes sklinda iš žmonių, kurie taisytinų federacijos sričių pakeisti net nesistengė.
„Žinau, iš kur sklinda tie visi kaltinimai. Realiai kaltina vienas žmogus, tačiau aš jau esu sakęs, kad jeigu nori permainų, jeigu kažkas nepatinka, tai neturi sėdėti namuose, o turi imtis tam tikrų veiksmų.
Federacijos įstatai numato valdybą, kuri kontroliuoja prezidentą, tačiau reikia paklausti tų, kurie meta kaltinimus, keliuose valdybos posėdžiuose jie dalyvavo per ketverius metus.
Aš galiu iškart atsakyti, kad valdybos posėdžių lankomumas tų, kurie turi teisę ten lankytis, buvo maždaug 30 proc. ribose. Jeigu iš 11 valdybos narių posėdžiuose nuolat dalyvauja tik 3-4, tai apie kokius pokyčius mes kalbame“, – svarstė sporto komentatorius.
V. Jasutis atviras – ateidamas į LČF lengvo kelio nesitiki. Nors laukia nemažai rimto darbo, jis yra nusiteikęs dirbti ir tiki, kad L. Vanagienės įdirbį galima ne tik pratęsti, bet ir situaciją padaryti dar geresne.
„Sportiniai rezultatai pastaruoju metu tik kilo. Vadinasi tai, kas buvo pradėta daug metų atgal, davė rezultatų, buvo pasėta tinkama sėkla ir dabar puikius pasiekimus demonstruoja netgi dvi poros.
Aš neateinu čia vien tam, kad pabūčiau, neateinu tam, kad fiksuočiau kažkokį karjeros tašką. Bus daug visko. Svarbiausia, noriu, kad žmonės, kurie yra dabar federacijoje, aktyviai joje pradėtų dalyvauti“, – kalbėjo jis.
Sąlygos – vienos blogiausių
Savo kelią LČF prezidentės poste baigusi L. Vanagienė atvirai sakė, kad Lietuvos sostinėje čiuožimo situacija yra blogiausia visoje Europos Sąjungoje. Šią opią problemą pastebi ir V. Jasutis.
„Sąlygos tikrai yra pačios blogiausios, nes ledo sostinėje paprasčiausiai neturime. Apskritai galime greičiau išvardinti, ko sostinėje neturime, nei ką turime.
Jeigu valdžia negali statyti ledo arenos, tai tegul taip ir pasako. Dabar metų metus yra žadėta, pastaruoju metu viskas nutilo, nes yra koncentruojamasi į tai, kad reikia išleisti 150 milijonų eurų pastatyti stadionui.
Nenoriu kištis į politiką, bet tokios sumos, kuri bus išleista futbolo stadionui, užtektų vos ne visoms sporto šakoms Vilniuje“, – tvirtino LČF prezidentas.
V. Jasutis pasakojo, kad dabar per metus federacijai skiriama pinigų suma yra 130 tūkst. eurų, tačiau to – toli gražu negana. Jis teigė, kad vienas jo pagrindinių tikslų yra ne tik gerinti federacijos vardą, tačiau ir gebėti sugeneruoti daugiau pinigų, kurie galėtų padėti tobulėti šią sporto šaką mylintiems sportininkams.
„Mes darysime, ką galime. Pirmiausia, nustosime skųstis, nustosime prašyti. Aš esu gan principingas ir tikrai nemaldausiu. Žinau, kiek buvo sugaišta laiko bereikalingiems pokalbiams, į kuriuos kvietė mus, mes kvietėme. Visada buvo tikimasi, kad po jų kažkas pasistums į priekį, tačiau taip niekas ir nesistumia.
Mūsų, kaip federacijos, tikslas yra pačiai generuoti pinigus. Sportas tikrai mylimas, todėl planas yra labai aiškus – sukurti lietuviškus ledo šou su tais pajėgumais, kuriuos mes turime.
Taip pat galime ieškoti ir rėmėjų. Nors tai skamba banaliai, tačiau mes turime, ką pasiūlyti žmonėms, kurie ne duotų pinigus, o juos investuotų“, – užtikrintai vardino V. Jasutis.
Nenustos stengtis
Šių metų pradžioje vieną geriausių Lietuvą atstovaujančių dailiojo čiuožimo porų nuliūdino prezidentūros sprendimas. Sauliaus Ambrulevičiaus partnerei Allison Reed išimties tvarka nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė ir pora negalėjo atstovauti Lietuvai Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.
V. Jasutis pasakojo, kad su tokiu menku biudžetu LČF netgi negali finansuoti A. Reed treniruočių, todėl už jas, atstovaudama Lietuvą, amerikietė moka pati.
„Reikia pabrėžti, kad Allison Reed už visa tai moka pati iš savo kišenės po daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį. Čiuožimo federacija tiesiog negali sumokėti, neturime mes tiek pinigų ir galime sumokėti tik už Saulių“, – tikino V. Jasutis.
Paklaustas, kaip reagavo į tokį prezidentūros sprendimą nesuteikti A. Reed pilietybės, V. Jasutis nedvejojo – tai didelis nusivylimas.
„Aš ir tada sakiau, ir dabar galiu pasakyti, kad nors gimiau lietuviu ir turiu lietuvišką pasą, bet kartais jaučiuosi mažiau jo vertas nei Allison Reed, kuri nei gimė Lietuvoje, nei gavo lietuvišką pasą.
Jeigu mums nereikia vienos geriausių būtent Lietuvą atstovaujančios sportininkės, tai gerai, tuomet laikykimės savo principų. Jei taip ir toliau, tai tuomet bus tas pats, kaip ir čiuožimo federacijoje. Kaltinimų daug, priekaištų daug, o kažką noro keisti arba padėti – nėra“, – kalbėjo V. Jasutis.
Naujasis LČF prezidentas taip pat tikino, kad stengtis dėl A. Reed pilietybės nenustos, tačiau jis viliasi tik vieno, kad stengtis nepavargs ir pati sportininkė.
„Niekas mums neapriboja, kiek kartų galime kreiptis į šalies vadovą šiuo klausimu, tai kreipsimės tiek, kiek įstatymas mums leis. Aš labai viliuosi, kad A. Reed pati nepasiduos.
Ji sumoka virš 30 tūkst. eurų kiekvienais metais, atiduoda visas jėgas, atitinka pagal įstatymą išimties tvarka išduodamos pilietybės kriterijus, tačiau ta pilietybė vis tiek nėra suteikiama. Čia panašu į tai, kad šalis sako, kad tu jai nesi reikalinga...“, – sakė jis.
Kalbėti turi patys
Dar vasarą Lietuvą sudrebino skandalas dėl bene garsiausios Lietuvos dailiojo čiuožimo porų – Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko – poelgio. Atstovaudama Lietuvai puikius rezultatus demonstravusi pora karo akivaizdoje grįžo čiuožti į Rusiją.
P. Vanago mama L. Vanagienė po tokio poelgio pasisakė tik vieną kartą ir teigė, kad situacija jai yra be galo skaudi.
Nuomonės apie šį įvykį paklaustas V. Jasutis sakė, kad apie tai kalbėti kitiems nereikia. Anot jo, apie savo veiksmus ir ypač šį sprendimą turi kalbėti patys čiuožėjai.
„Kodėl Povilas ir Margarita pasirinko čiuožti Rusijoje, jie turi patys atsakyti ir patys kalbėti. Tam, kad jie nusprendė grįžti, kiek aš žinau, buvo labai rimta priežastis ir visiškai nesusijusi su tuo, ar jie ten čiuožia, ar ne, tačiau jie apie tai turi patys pasakyti.
Viską vėliau įvertins istorija, kai jie pasakys tikrąsias priežastis, kodėl jie išvyko atgal į Rusiją, tačiau tai tikrai nėra noras užsidirbti ar čiuožti Tatjanos Navkos renginyje. Tai tik viena medalio pusė, bet apie kitą pusę jie turi kalbėti patys“, – sakė V. Jasutis.
