Kovoje su klimato kaita Europos Sąjunga (ES) numato svarbų vaidmenį prekybos anglies junginių išmetalų kvotomis sistemai.
Prieš tarptautines derybas dėl kovos su klimato kaita parengtame pozicijos dokumente Europos Komisija pranašauja, kad ateityje visuotiniam atšilimui pažaboti reikalingos sąnaudos smarkiai didės ir 2020 m. pasaulyje per metus tam bus skiriama apie 175 mlrd. eurų. Daugiau nei pusės šių lėšų reikės besivystančiose šalyse, kaip antai Kinijoje ir Indijoje.
ES ir kitos stiprios ekonomikos šalys turėtų padėti padengti besivystančių šalių išmetamų šiltnamio dujų mažinimo sąnaudas.
Dokumente pateikiama įvairių tarptautinio finansavimo didinimo variantų. Vienas iš jų – reiklauti, kad šalys prisidėtų pagal savo pajamas ir išmetamų teršalų kiekį. Kitas variantas būtų prekiauti teršalų išmetimo kvotomis anglies junginių išmetalų rinkoje.
Už tai visos besivystančios šalys, išskyrus pačias vargingiausias, turėtų apriboti išmetalų kiekio augimą taikydamos vystymosi strategijas, dėl kurių būtų išmetama mažiau šiltnamio dujų. Šiomis strategijomis, be kita ko, turėtų būti ribojamas atogrąžų miškų kirtimas, nes medžiai ir kiti augalai sugeria anglies dvideginį.
ES jau ėmėsi kovos su klimato kaita priemonių, stengdamasi mažinti išmetalų kiekį. Dabar ji nori pasinaudoti šia patirtimi gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančiose derybose. JT rengia konferenciją siekdamos, kad būtų sudarytas naujas ir platesnių užmojų visuotinis kovos su klimato kaita susitarimas. Dabartinė sutartis – Kioto protokolas – galios iki 2012 m. pabaigos.
Deja Kioto protokolas nepateisino visų į jį dėtų vilčių, kai kurios pagrindinės pasaulio teršėjos (JAV) jo iki šiol taip ir neratifikavo. Tačiau tikimasi, kad Kopenhagoje pavyks pasiekti esminių pokyčių, naujasis JAV prezidentas Barackas Obama yra užsiminęs apie ryžtingesnes kovos su klimato kaita priemones. Tikimasi, kad prezidentas pasirašys ir po Kopenhagos protokolu.
ES ragins išsivysčiusias šalis įsipareigoti iki 2020 m. iš viso 30 % (palyginti su 1990 m. lygiu) sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Kiekvienos šalies indėlis skirsis priklausomai nuo jos pajamų, gyventojų skaičiaus, išmetamų teršalų kiekio ir ankstesnių pastangų jį riboti. Susitarimo sąlygų vykdymas turės būti kontroliuojamas ir privalomas.
Europos Komisija taip pat numato svarbų vaidmenį prekybai išmetalų kvotomis ir stengsis sukurti visuotinę prekybos anglies junginių išmetalų kvotomis sistemą. Vis daugiau šalių, tarp jų ir JAV, Naujoji Zelandija ir Australija ketina kurti panašias sistemas, kaip 2005 m. įkurta ES prekybos anglies junginių išmetalų kvotomis rinka. Pagal šią sistemą nustatomas didžiausias bendras anglies dvideginio išmetalų kiekis, bet įmonėms leidžiama tarpusavyje prekiauti išmetalų kvotomis.
Kadangi tam tikro masto klimato kaita neišvengiama, Kopenhagos susitarimu taip pat turėtų būti numatytos pagrindinės nuostatos, kaip šalims padėti prie jos prisitaikyti. Juo taip pat turėtų būti užtiktinta parama vargingoms šalims, kenčiančioms nuo stichinių nelaimių – sausrų, audrų ir potvynių.
