Portalas „Newsweek“ skelbia, jog tai būtų jau ketvirtas išsiveržimas per tris mėnesius po ankstesnių išsiveržimų gruodžio 18 d., sausio 14 d. ir vasario 8 d.
Islandijos meteorologijos tarnybos (IMO) duomenimis, po žeme slypinčios magmos lygis artėja prie tokio paties lygio, koks buvo prieš pat ankstesnius išsiveržimus, o tai reiškia, kad dar vienas išsiveržimas gali būti neišvengiamas.
Gali greitai išsiveržti
„Modeliniai skaičiavimai rodo, kad po Svartsengi šiuo metu yra susikaupę apie 7,6 mln. kubinių metrų magmos. Pažvelgus į ankstesnių ugnikalnių išsiveržimų išvakarės, išsiveržimo tikimybė padidėja, kai magmos tūris pasiekia 8–13 mln. kubinių metrų. Jei magmos kaupimasis tęsis taip pat, apatinė riba bus pasiekta rytoj“, – teigiama vasario 27 d. išverstame IMO pareiškime.
„Ženklai, kad magma veržiasi į paviršių, pasireikštų staigiu, lokaliu ir intensyviu mikroseisminiu aktyvumu. Naujas išsiveržimas gali prasidėti labai greitai, mažiau nei po 30 minučių“, – pridūrė IMO.
Ši prognozė paskelbta, kai IMO aprašė, kaip savaitgalį padidėjo žemės drebėjimų aktyvumas. Didžiausias aktyvumas buvo pastebimas po magmos pylimu. Seisminis aktyvumas taip pat buvo maždaug tokio pat lygio, koks paprastai būna prieš pat išsiveržimą.
Pasak IMO, labiausiai tikėtina, kad išsiveržimas įvyks teritorijoje tarp Stóra-Skógfellio ir Hagafellio.
Stóra-Skógfellis yra netoli gruodžio ir vasario mėnesį įvykusių išsiveržimų vietų, o Hagafellis yra daug arčiau Grindaviko, mažo žvejų miestelio, kurį vargino išsiveržimai. Jei išsiveržimas įvyks arčiau Hagafellio, išsiveržimas gali būti panašus į sausio 14 d. įvykusį incidentą, kai lavos srautas priartėjo prie Grindaviko ir sudegino kelis namus, nepaisant pastatytų užtvarų ir bandymų nukreipti lavą.
Prieš pat sausio 14 d. išsiveržimą buvo evakuoti 4 tūkst. Grindaviko gyventojų, kuriems dar nebuvo leista grįžti į savo namus.
Užkirsti kelią lavai sunku
„Užkirsti kelią lavos srautų daromai žalai sudėtinga dėl jų milžiniško karščio ir masės. Tačiau galima dėti pastangas planuojant miestus, kad būtų išvengta didelės rizikos zonų, ir rengiantis ekstremaliosioms situacijoms, kad būtų evakuoti ir apsaugoti gyventojai, kuriems gresia pavojus. Gali pasiteisinti rampų ar pylimų statymas kaip Grindavike“, – „Newsweek“ sakė Ričmondo universiteto (JAV) geologijos docentas Davidas Kitchenas.
„Manau, kad yra keletas pavyzdžių, kai bendruomenės naudojo vandenį magmai greitai atvėsinti, kad nukreiptų nedidelius lavos srautus“, – sakė jis.
Išsiveržimas toliau nuo Grindaviko vis tiek sukeltų didelius nuostolius, kaip buvo pastebėta po vasario 8 d. išsiveržimo, kai lavos srautas nuslinko per pagrindinį kelią netoli garsiosios Mėlynosios lagūnos ir dėl to daugiau kaip 20 tūkst. namų ūkių visame regione neteko karšto vandens.
