Nereikia pamiršti, kad du klubus vienu metu sostinėje jau turėjome. 1991 metais egzistavimą pradėjęs ir 2014 m. dėl skolų bankrutavęs Vilniaus „Sakalų“ klubas padėjo ir „Rytui“. Tokie žaidėjai kaip Martynas Gecevičius ir Steponas Babrauskas sparnus pakėlė būtent iš „Sakalų“.
Buvęs Vilniaus „Sakalų“ ir „Statybos-Lietuvos ryto“ žaidėjas, prodiuseris, verslininkas Rolandas Skaisgirys yra vienas iš žmonių puikiai suprantančių situaciją Lietuvos krepšinio rinkoje.
„Trys prieš tris“ krepšinio populiarinimu stipriai užsiimantis R. Skaisgirys svarstė, kur buvo padėtas pirmas blogas žingsnis Vilniaus „Ryto“ vadyboje ir kodėl dabar turime diskusiją apie antrąją jėgą Vilniuje.
„Vilniaus krepšinis griūti pradėjo dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai kad buvo sunaikintas antras klubas sostinėje, kuris duodavo postūmį ir užaugindavo daug būsimų žvaigždžių. Antra, absoliutus nebuvimas lyderio jau daug metų. Kuris suburtų pinigus, mintis.
Manau, kad Gedvydui Vainauskui buvo labai sunku, nes tada jis buvo vienas. Taip, jis padarė didžiulį darbą augindamas klubą, nes reikėjo įtakos, noro ir savo pinigų įdėti. Vainauskas buvo labai svarbus ir reikia pripažinti, kad jo pasitraukimas nepadėjo Vilniaus krepšiniui.
G. Vainauskas buvo fanatikas. Žmonės daro ėjimus blogus ir gerus, tačiau nors juos daro. Galima ir apie Gedvydą tai sakyti“, – portalui tv3.lt sakė R. Skaisgirys.
Vilniaus „Ryto“ klubo įkūrėjas ir 20 metų prezidentu buvęs G. Vainauskas dabar jau yra toli nuo ekipos, o kitų bandymai pakeisti Vilniaus ekipą buvo nesėkmingi. Tai ir Antano Guogos projektas, ir dabartinė situacija su Dariumi Gudeliu.
„Manau, kad nuo 2005 metų pradėjo griūti Vilniaus krepšinis. Todėl, kad neatsirado nei vieno įtakingo vadybininko, kuris būtų pasišventęs ir esant reikalui dengtų įsiskolinimus, turėtų gerą santykį su miesto valdžia. Tai yra toks darbas, kurio nenoriu linkėti niekam – absoliučiai laikyti santykius nuo savivaldybės iki verslo.
Sporte daug kas priklauso ir nuo rezultatų. Per tuos 15 metų buvo tik vadybininkėlių „pirstelėjimai“, pradedant nuo apsišaukėlių, baigiant žmonėmis be vizijos ir savo pinigų.
Esmė yra, kad „Rytas“ neturėjo nė vieno įtakingo vadybininko. Gedvydas viską laikė ant savo pečių vienas. Be abejo, turėjo didžiulį aplinkos potencialą. Tai nereiškia, kad jis nedėjo savo pinigų“, – toliau klausimus gliaudė R. Skaisgirys.
Krepšinio užkulisiuose vis dažniau minima verslininko Gedimino Žiemelio pavardė. Manoma, kad jo iniciatyva Vilniuje gali užkurti naująjį krepšinio projektą.
Verslininkas jau nusipirko „Avia Solutions Group“ (buvusi „Siemens“) areną. Šioje tvirtovėje nuo pat pastatymo 2004 m. svarbiausias savo rungtynes žaidė Vilniaus „Rytas“. Kalbos lieka kalbomis, tačiau verslas šiai dienai turi du pasirinkimus – pirkti egzistuojantį arba kurti naują klubą.
Pats R. Skaisgirys teigė nepažįstantis G. Žiemelio asmeniškai, tačiau žiniasklaidoje sklindančią informaciją pakomentavo: „Kiek matau iš žiniasklaidos, atrodo, kad tai yra pasiturintis žmogus. Iš jo galėtų ateiti tam tikros lėšos ir arenos įsigijimas yra teisingi žingsniai.
Bet ne tai yra svarbiausia. Jei imsime sporto vadybininkus – jų Lietuvoje nėra. Vienas apsišaukęs, kitas galvoja tokiu esantis... G. Žiemeliui reikėtų surinkti profesionalią vadybininkų komandą aplinkui save. Jis pats juk nedirbs.
Aš remiu „trys prieš tris“ lygą, turiu Šakių „Vyčio“ komandą, savo aplinką. Visiškai žinau, kad jei nesurasi gerų vadybininkų, nieko nepadarysi. G. Žiemelis turi startinę poziciją su savo pinigais, įtaka ir investicijomis. Tačiau jei jis imsis kurti ar perimti klubą, jam būtina aplink save suburti gerą komandą“.
Savo žodį krepšinio užkulisiuose turintis R. Skaisgirys teigė, kad profesionalų būtent sporto vadybos rinkoje Lietuvoje yra labai nedaug.
„Rasti pinigų gali vienetai. Be manęs nežinau, kas gali tai padaryti. Aš per visą savo gyvenimą mačiau tiek vadybininkų ir turiu porą potencialių asmenų, kuriuos auginu. Deja, neradau geriau parduodančių žmonių nei aš pats, – mintį sufleravo R. Skaisgirys. – Esu Šakių „Vyčio“ dalininkas, tačiau tas klubas man nebuvo visiškai reikalingas būtent dėl Šakių. Mano pagrindinė mintis buvo kloti pamatą „trys prieš tris“ krepšiniui. Įtikinti kurį nors klubą tai padaryti buvo neįmanoma, o dabar matau rezultatus – prisijungia Utena, Klaipėda, Kauno rajonas ir taip toliau.
Mano biudžetas bendro „trys prieš tris“ krepšinio nėra mažesnis nei pačios „Ryto“ komandos. Aš dirbu dar tik pusantrų metų, statau lauko areną. Taip, giriuosi, bet ką noriu pasakyti yra tai, kad vadybininko už save geresnio dar nemačiau. Turiu savo strategiją, savo liniją ir jos laikausi“.
Vilniuje šiandien krepšinis yra po padidinamuoju stiklu ir panašu, kad naujo žaidėjo įsitraukimas yra neišvengiamas. Kas juo galėtų tapti?
Tokios R. Skaisgirio mintys gali pasufleruoti – galbūt jis pasuks ir į Vilnių?
„Turėjau ir turiu pasiūlymų šituo klausimu. Neatmetu to varianto, – atsakė R. Skaisgirys. – Kai kuriais atvejais yra viską geriau nuo nulio kurti, bet šiuo atveju... nežinau. Reikia stipriai gilintis į „Ryto“ situaciją. Gink Dieve, nesmerkiu esamos valdžios, nes suprantu, kad tai yra neįvertintas ir žiaurus darbas. Esi prieš daug ką atsakingas ir patys nežinome tos tikrosios padėties. Mano nuomone, šitas klubas gali gyvuoti labai stipriai“.
Kleizai klubo kūrimo „pilnai užteko“
Buvęs Vilniaus „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza prieš metus laiko po konflikto paliko klubą. Tai buvo viena iš tų personų apie kurias bent iš dalies galima pritaikyti R. Skaisgirio mintį – lyderis.
Vienas geriausių buvusių Lietuvos rinktinės krepšininkų, turėjęs sėkmingą karjerą NBA ir Europoje. Linas visada pasižymėjo tvirtumu ir A. Guogai tai labai imponavo. Vyrai yra pažįstami dar nuo šlovingų 2010 metų pasaulio čempionato, kuriame Linas ir kompanija pargabeno į Lietuvą bronzinius medalius.
Deja, A. Guoga pasitraukė iš klubo, neilgai jame užsibuvo ir L. Kleiza. Dėl konflikto iš „Ryto“ pasitraukęs buvęs krepšininkas dar kartą tik patvirtino, kad iš jo lūpų sklido tik tiesa.
„Visą savo nuomonę išsakiau išeidamas iš klubo, bet dabar niekam, turbūt, nekyla minčių, kad tai buvo tiesa. Dabar žiūriu į situaciją iš šono. Tas visas klubas laikėsi ant manęs ir trenerio, o kas toliau vyksta tai nėra labai didelis siurprizas“, – kalbėjo L. Kleiza.
Po tragiškai klubui pasibaigusio Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio Vilniaus klubas atsisakė trenerio Donaldo Kairio paslaugų. Didžiules ambicijas prieš sezoną reiškęs treneris nesugebėjo pasiekti rezultatų ir per praėjusią savaitę išvydome „Rytą“ pasitraukiantį iš dviejų turnyrų.
Skaudus smūgis – nuo pat sausio iki gegužės vilniečiai kausis tik LKL pirmenybėse.
Tiesa, reikėtų prisiminti ir magiškai prasidėjusi sezoną, kai viskas dar buvo gerai. „Rytas“ skynė šešias pergales iš eiles ir įpusėjus rungtynėms su „Žalgiriu“ dar buvo priekyje. Nežinia, kas pakito per didžiąją tų rungtynių pertrauką, bet nuo to momento ėmė lysti visos vilniečių problemos.
L. Kleiza pasinaudojo proga viešai apginti trenerį. Anot buvusio dalininko, D. Kairys nėra tas į kurį reikėtų rodyti pirštu ieškant kalto.
„Ne, tikrai ne. Ne dėl trenerio klubas griūna. Aš seniai žinau Donaldą ir tai tikrai ne jo kaltė. Iki tol ir poto buvo padaryta begalė daug sprendimų iš valdymo pusės. Tai ne trenerio kaltė, kad nėra rezultatų. Aš tikrai linkiu klubui sėkmės, bet buvo daryta labai daug sprendimų ir tai privedė prie tokio rezultato viduryje sezono. Ar tas rezultatas geras ar blogas, tai tik dabartiniams dalininkams vertinti“, – savo nuomone dalinosi L. Kleiza.
Buvęs atletas kiek kitaip žiūrėjo į R. Skaisgirio išreikštą sporto vadybos klausimą. Pasak Lino, problemų reikia ieškoti kitur:
„Nepasakyčiau, kad Lietuvoje nėra gerų sporto vadybininkų. Čia visiškai ne tame problema. Žmonės, kurie nėra buvę klubo viduje ir dirbę to darbo mažiau žino. Sporto vadyba klube susideda iš daug dalykų: turi būti ir savininkai, šiuo metu dalininkai, visa organizacija.
Pagal tokį biudžetą, kokiu funkcionavome mes, tai įgyvendinome sporto rezultatus. Nugalėti „Žalgirį“, kuris yra kitame lygyje ir funkcionuoja šimtu procentu, yra neįmanoma. Taip, visi to norėjo, klaidų buvo padaryta nemažai, bet iš jų nesimokama. Pavyzdžiui, klubo komunikacija.
Organizacija susideda iš labai daug dalykų, tad sporto vadybininko pozicija tikrai nėra pagrindinė problema“.
Kalbėdamas apie galimybę naujo klubo kūrimuisi Vilniuje, L. Kleiza pažymėjo, kad tam yra puiki proga, tačiau pats aiškiai pasakė – daugiau to daryti nenori.
„Manau, kad yra idealus laikas kurti naują klubą, nes žmonės yra išsiilgę ir priimtų labai pozityviai. Vilnius yra pasiruošęs turėti du klubus. Konkurencija gal ir padėtų. Mes esame sostinė, turime pakankamai žmonių ir resursų, tad du klubai tikrai galėtų egzistuoti, – sakė L. Kleiza. – Aš jau klubo kūrime buvau, man to pilnai užteko ir į viską žiūriu iš šono. Nežinau, kas bus ateityje, bet dabar džiaugiuosi, kad nesu „Ryto“ klubo viduje“.
