Ateinančią kadenciją Seimo kėdes užims ir daug niekad Seime nedirbusių naujokų. Nors jie atrodo itin savimi pasitikintys ir sako nematę kitos išeities, kaip tik užimti kėdę Seime, natūraliai kyla klausimas, ką jie gali nuveikti parlamente.
Naujųjų Seimo narių atsakymai kol kas abstraktūs, dauguma į Seimą žengia iš pažiūros neturėdami konkretaus plano, bet laimėjimais pasidžiaugti nevengia.
Dainoras Bradauskas apie nešvarią praeitį: „Žinoma, padariau klaidų“
Ekonomistas, politiko Broniaus Bradausko sūnus Dainoras Bradauskas pradės Seimo nario karjerą su „Nemuno aušros“ partija. Anksčiau buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų.
Taigi švaria praeitimi politikas pasigirti negali, bet sėkmės rinkimuose vis tiek tikėjosi.
„Niekas iš įtarimų nepasitvirtino, tik tiek, kad likau atleistas, mano galva, čia buvo dalis prieš mane nukreipto politinio spektaklio. Žinoma, padariau klaidų kažkada ir jų nekartočiau, savo išvadas padariau, tikiuosi, padarė ir valstybė. Jeigu būčiau nesitikėjęs laimėti, būčiau nieko nedaręs“, – sakė D. Bradauskas.
Finansų ministro Viliaus Šapokos sudarytos komisijos tyrimas patvirtino įtarimus, jog būdamas VMI vadovu Dainoras Bradauskas grubiai pažeidė tarnybines, teisines, etines ir moralines normas, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, teikdamas draudžiamą skleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus, privačiai derindamas VMI veiksmus su suinteresuotomis verslo struktūromis.
Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad VMI viršininkas D. Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje darbo dienomis ir darbo metu sistemingai ir kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“ ir jos akcininkų patikrinimus.
Taip pat D. Bradauskas viename susitikimų esą atskleidė tik mokesčių administratoriui žinomą informaciją apie vienos įmonės akcininkus, informavo apie dar vienos pageidautos įmonės mokestinio tyrimo eigą.
Negana to, Seimo naujokas yra ir turtingiausias būsimas parlamentaras. Jis VRK anketoje nurodė turintis apie 3,2 mln. eurų turto. Išrinktasis parlamentaras praėjusiais metais turėjo 1,7 mln. eurų vertės privalomo registruoti turto, 1,2 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių bei apie 243 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Konkrečių tikslų, ką ruošiasi nuveikti parlamente, vardinti dar neskuba, nes neaišku, ar „Nemuno aušra“ bus tarp valdančiųjų, ar opocijoje.
„Mes kol kas nežinome, ar būsime mažumoje, ar daugumoje, tai nuo to priklausys, kiek darbų galėsime įgyvendinti, bet dirbsime bet kokiu atveju. O pagrindiniai tikslai yra tvari ekonomika ir sėkminga valstybė“, – sakė D. Bradauskas.
Karolis Neimantas: „Būtų keista, jeigu aš būčiau nelaimėjęs“
Mėguvos vienmandatėje į Seimą buvo išrinktas „Nemuno Aušros“ atstovas Karolis Neimantas, už kurį balsavo 51,96 proc. rinkėjų. Jam pralaimėjo konservatorius Mindaugas Skritulskas, surinkęs 44,38 proc. balsų.
„Aš netgi galvojau, kad kova bus labiau įtempta. Jau penktadienį, prieš rinkimų naktį, visi signalai rodė, kad būtų keista, jeigu aš būčiau nelaimėjęs“, – tvirtino būsimas Seimo narys.
„Nemuno aušros“ kandidatas yra tikras automobilių entuziastas. Paskutinius 4 metus buvo „Maserati“ automobilių įmonės Baltijos šalyse vadovas, tuo pat metu buvo „Bentley“ automobilių pardavėjas.
O iki Seimo kadencijos pradžios Karolis Neimantas yra bedarbis.
„Vėliau išėjau iš savo pozicijos, nes žinau savo vertę ir kompetencijas rinkoje, tiesiog nedirbau bet ko tam, kad dirbčiau“, – paaiškino „Nemuno Aušros“ kandidatas.
Seime žada imtis altrustinių tikslų įgyvendinimo
„Tai aš turiu didelį kontaktų bagažą: protingų žmonių, žvaigždžių. Žvaigždės aš vadinu žmones, kurie sugeba samdyti tūkstantį ar daugiau darbuotojų, mokėti jiems algas, mokėti didžiulius mokesčius valstybei, ir mano tikslas yra toks, kad žmonės apylinkėse, kur yra didelės problemos, išnaudotų mane kaip resursą, kad galėtume daryti gerus dalykus“, – sakė būsimas parlamentaras.
Pridūrė, kad planuoja atstovauti žmones, kurie turi mažiausiai pajamų, taip pat senjorus.
„Tikslas yra gerinti sąlygas jiems ir paimti iš tų, kurie turi didžiausias galimybes dalintis“, – patikino K. Neimantas.
Jauniausias parlamentaras Tadas Sadauskis žada į politiką įtraukti jaunimą
Tauragėje, su 50,28 proc. pergale džiaugėsi „Nemuno aušros“ kandidatas Tadas Sadauskis, įveikęs 48,11 proc. balsų gavusį liberalą Romualdą Vaitkų.
28 metų jauniausias būsimas Seimo narys tikino, jog tokio rezultato buvo galima tikėtis.
„Matėsi, kad galiu laimėti ir yra žmonių palaikymas, bet tikėjausi tokios artimos kovos, nes mano oponentas labai stiprus“, – sakė T. Sadauskis.
Šiuo metu dirba Šilalės rajono savivaldybėje, anksčiau buvo ir Seimo nario patarėju, taigi Seime nėra toks ir naujas veidas. O jo planai ateinančią kadenciją orientuoti į jaunimą.
„Noriu, kad gyvenimas pagerėtų, noriu prisidėti prie jaunimo aktyvinimo rinkimuose, noriu įtraukti jaunimą į politinius procesus, kad dalyvautų rinkimuose“, – sakė jauniausias būsimas parlamentaras.
Daiva Petkevičienė darbų planuoti neskuba: „Dabar reikia nuvažiuoti į Vilnių“
O štai Pajūrio apygardoje buvo išrinkta „Nemuno aušros“ kandidatė Daiva Petkevičienė. Klaipėdietė dirba statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės „Varinukas“ administratore.
Vis dėlto vietos Seime tikėjosi sulaukti nuo pat pradžių.
„Kai gauni tokį gerą rezultatą nuotaikos, kaip aš sakau, yra nugalėjus, nes, kada nuoširdžiai dirbi, gauni rezultatą“, – tvirtino ji.
Kita vertus planuoti darbo Seime D. Petkevičienė neskuba, mat pirmiausia reikia atvykti į sostinę.
„Apie tikslus reikia šnekėti gal truputį vėliau, dabar reikia nuvažiuoti į Vilnių, tada žiūrėti, kas, kaip bus ir tikslus bet kokiu atveju komandinius priimsime“, – sakė būsima parlamentarė.
Jevgenij Šuklin
Nalšios šiaurinėje apygardoje į Seimą sekmadienį išrinktas liberalas Jevgenijus Šuklinas. Jis surinko 50,47 proc. balsų. Jo konkurentas, „valstietis“ Gintautas Kindurys sulaukė kiek mažesnio palaikymo – už jį balsavo 47,80 proc. rinkėjų.
Šiuo metu yra Visagino savivaldybės tarybos narys, tačiau geriau žinomas kaip sportininkas kanojų sporto profesionalas, olimpietis.
Vis dėlto su juo susisiekti naujienų portalui tv3.lt nepavyko.
Vytautas Sinica: tapatinimas su baltalietuviu laimėti nepadėjo
Pilaitės–Karoliniškių apygardoje išrinktas Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica. Pastarasis dažnai lyginamas su socialiniuose tinkluose žinomu veikėju baltalietuviu, mat šie labai panašūs.
Tačiau pats V. Sinica mano, kad jo sėkmei Seimo rinkimuose šie panašumai nepadėjo.
„Aš manau, kad tapatinimas populiarus tik tarp jaunimo, o vyresni už mane žmonės nežinotų, apie ką čia kalba, jaunimas ir taip labai pasyviai balsuoja arba balsuoja liberaliau, tai, manau, galėjo būti tokių žmonių, bet jie nepersidengia“, – paaiškino vienintelis į Seimą patekęs Nacionalinio susivienijimo kandidatas.
Pagal VRK anketą, būsimas Seimo narys užsiėmė visuomenine veikla, taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs dėstytojas politikos ir istorijos temomis.
O jo pagrindinė tema, kuria nori užsiimti parlamente, esą yra masinė imigracija.
„Kiek matau, buvusi ir būsima valdžia pozityviai žiūri į masinę imigraciją. Mes sakome, kad ją reikia stabdyti ir jaučiu pareigą ir pagrindinį tikslą būti šito klausimo balsu parlamente“, – tvirtino V. Sinica.
Paklaustas, kaip, būdamas vienas Seime iš savo partijos, planuoja įgyvendinti savo planus, tikino ieškosiąs bendraminčių.
Martynas Gedvilas pripažino: sėkmė galėjo nusišypsoti dėl pavardės
Nors buvo žemai „Nemuno aušros“ partijos sąraše, į Seimą 35 metų telšiškis Martynas Gedvilas pateko dar pirmame rinkimų ture. Vis dėlto jis pats tikėjosi didelės sėkmės ir vienmandatėje rinkimų apygardoje.
„Važinėjau po Lietuvą, bendravau su miestų pirmininkais – prieš rinkimus stengiausi, bet vienmandatėje laimėti ko gero pritrūko žinomumo, reklamos“, – neslėpė nusivylimo jis.
Tačiau atviravo, jog daugiamandatėje apygardoje rinkėjų palaikymą jam galėjo uždirbti pavardė.
„Gali būti, nes ne vienas Gedvilas yra buvęs Seime. O žmonės ateina balsuoti ir žino kokį vieną, kitą žmogų iš partijos, tai būna, kad žiūri sąrašą, ieško garsesnių pavardžių ir tą įrašo“, – sakė M. Gedvilas.
Vyras dirbo „Orlen Lietuva" gamybos operatoriumi ir jau dešimtmetį yra savanorių pajėgų karys. Taip pat naujokas Seime yra akivaizdus sporto entuziastas, tą atspindi Vyriausiosios rinkimų komisijos apklausoje pažymėti pomėgiai.
„Stiprus pomėgis sportui, aktyviam ir sveikam gyvenimui paskatino padėti žmonėms sporto bei mitybos klausimais, motyvuoju žmones pakeisti kūno formas ir sutvirtėti“, – pomėgius išdėstė VRK apklausoje.
Paklaustas, ką su tokia darbo patirtimi ir pomėgiais tikisi nuveikti Seime, tvirtino norintis specializuotis sporto ir gynybos srityse.
„Turėjau tokią mintį atskirti sportą nuo švietimo, nes sportas, atrodo, švietimui yra penkta koja. Žmonės laimi didžiulius laimėjimus, būna neįvertinti, manyčiau, reikėtų daugiau prisidėti finansiškai prie sporto“, – mėgino konkretinti savo planus M. Gedvilas.
Antanas Nedzinskas: „Kai daina virusavo, aš jau supratau, kad rinkimus laimėjau“
Antanas Nedzinskas iš Lietuvos socialdemokratų partijos vietą Seime išsikovojo daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Tuo pačiu gali pasigirti „Tiktok“ ir „Youtube“ karjera, mat prieš rinkimus išleista daina „Už Antaną“ esą uždirbo jam ir rinkėjų palaikymo.
„Pradėjau ir „Tiktok“ video daryti, kad susirinkčiau daugiau sekėjų, dalinausi ir kitų nepažįstamų žmonių, kurie mano dainą dainuoja, filmukais. Man dar dabar skambina, rašo mokytojai, darželių auklėtojai ir kariuomenėje skundžiasi, kad dainuoja tą dainą. <...> Kai daina virusavo, aš jau supratau, kad rinkimus laimėjau“, – pasakojo socialdemokratas.
Jau per pirmas 10 dienų daina buvo perklausyta apie pusę milijono kartų.
Politikas, atrodo, daug darbo patirties neturi, mat VRK anketoje yra pažymėjęs tik vieną darbą Lietuvos Respublikos Seime nuo 2008 iki 2012 metų. Vyras pastaruosius metus negalėjo pasigirti prabangiu gyvenimu, nes gyveno vos už 900 eurų per mėnesį, bet dabar Seime jo finansinė padėtis pagerės.
Kol kas konkrečių planų prieš einant į Seimą dar nevardija, mat viskas priklauso, kur bus paskirtas dirbti.
„Seimas yra sudėtingas darbas, tai gali daug ko norėti, bet be palaikymo jokie tavo įstatymo projektai nepraeis, o mane labiausiai domina informacinės technologijos“, – sakė jis.
VRK apklausoje kaip pomėgius politikas pažymėjo džiaugsmą žmonėmis ir gyvenimu. O štai naujienų portalui tv3.lt tikino norintis nesusiteršti reputacijos.
„Savo reputaciją susiterši vienu skandalu ir viskas, ir tave prisimins kaip vagį, apgaviką, nusikaltėlį, tai norisi, kad žmonės apie tave kalbėtų teigiamai, o ne su neigiamu šešėliu“, – kalbėjo A. Nedzinskas.
Juokdamasis pridūrė, kad tokius žmones bent jau prisimena ilgai.
Tomas Domarkas
Plungės-Rietavo apygarda šiuose Seimo rinkimuose buvo tapusi vienu karščiausių taškų. Čia antrajame ture vienmandatėje pergalę iškovojo politikos naujokas, „Nemuno aušros“ kandidatas Tomas Domarkas. Jis varžėsi su konservatoriumi, ilgamečiu parlamentaru, Seimo vicepirmininku Jurgiu Razma.
Plungės – Rietavo apygardoje į Seimą bandantis pakliūti „Nemuno aušros“ kandidatas Tomas Domarkas nuo rinkėjų bandė slėpti, kad yra teistas net 4 kartus, iš jų 2 – dėl sukčiavimo. Į Seimą patekti vilčių nemažai turi ir už kokaino platinimą teistas „Nemuno aušra“ kandidatas Aleksandr Furs.
2009 metais buvo nuteistas dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo, 2015 metais dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tais pačiais metais – vėl dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prisistatydamas rinkėjams Plungės – Rietavo apygardoje į Seimą kandidatuojantis „Nemuno aušros“ kandidatas Tomas Domarkas nutylėdavo, kad yra kone rekordininkas – teistas net 4 kartus.
„Bet kas ten? Baudžiamoji byla, administracinė byla? Už ką jūs ten teistas? – Atsakyti visi klausimai, nenorėčiau išsiplėsti. – Tai, kad nieko jūs ten neatsakėte, kaip tik reikia išsiplėsti. – Aš visada būsiu su jumis, jūsų mieste, rūpinsiuos jumis, jūsų gerovę ir tikrai ne taip, kai kurie senbuviai, kurie sėdi 30 metų Seime ir ką sugeba, tai kartais pasirodo per televizijos ekraną“, – buvo kalbėta telefonu su kandidatu.
„Buvo baudos ir lygtinai. – Keletą metų lygtinai gavot? – 1,5 ar 2 metai. Lygtinai. – Tai sukčiavimas buvo? Taip“, – teigė T. Domarkas.
Petras Dargis nesitikėjo tapsiantis parlamentaru
Pensininkas Petras Dargis, kaip „Nemuno aušros“ kandidatas, pateko į Seimą, įšokęs į 13 poziciją, ko visai nesitikėjo.
„Labai nustebau. Būdamas 30-tas partijos kandidatų sąraše, nemaniau turįs šansų. Buvau susitaręs su viena 20 vietoje buvusia kandidate, kad sėkmės atveju dirbsiu jos patarėju. Bet išėjo atvirkščiai – aš patenku į Seimą, o ji dar ne. Ji dar gali patekti tik laimingomis aplinkybėmis. Nemaniau, kad gausiu tiek balsų ir iš 30 vietos pašoksiu į 13“, – pasidalino įspūdžiais P. Dargis.
Lina Šukytė-Korsakė: „Nėra, kad džiaugiuosi“
Lina Šukytė-Korsakė yra Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė, kuri kartu su „Nemuno aušra“ partija pateko į Seimą, nukritusi iš 6-osios vietos į 8-ąją.
Anot politikės, ji nekėlė asmeninių lūkesčių, bet stengėsi dėl visos partijos.
„Lūkesčiai buvo visai partijai, mano, kaip partijos nario, kaip Klaipėdos skyriaus pirmininkės, buvo surinkti kuo didesnį procentą partija. Tai, be abejo, kad aš kelčiau sau didelių lūkesčių, tai aš niekada nekeliu, bet man buvo pagrindinis lūkestis, kad didelį procentą surinktų partija.
Didelė atsakomybė, ne kasdieną žmonės eina į Seimą dirbti. Tai nauja patirtis, nėra kad džiaugsiesi, nes tai yra didžiulė atsakomybė. Be abejo, yra ir nerimas, bet, kaip ir visur“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.
Kiti seimūnai
Vilniaus pietinėje rinkimų apygardoje Seimo nario mandatą laimėjo dabartinis parlamentaras Česlavas Olševskis, surinkęs beveik 52,78 proc. rinkėjų balsų.
Jis įveikė čia kandidatavusią vidaus reikalų ministrę konservatorę Agnę Bilotaitę. Už ją balsavo 43,99 proc. šios apygardos rinkimų teisę turinčių piliečių.
Utenoje nugalėjo save išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas, gavęs 69,96 proc. balsų ir įveikęs konservatorių Edmundą Pupinį, už kurį balsavo 28,41 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu konservatoriai iškovojo 28 mandatus Seime, Žemaitaičio vedama „Nemuno Aušra“ – 20 mandatų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 8, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3, Nacionalinis susivienijimas – 1, Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1, 2 išsikėlė patys.
Iš viso Seimą sudarys 141 Seimo narys.
Kur mes nueisime, kai dvejetukininkai kur Lietuvos ateitį.
Kad gauti darbą valdiškoje įstaigoje, turi būti mininum bakalauras, su auksine patirtimi, tobulu cv ir tai dirbsi už menką atlyginimą.
O čia va, pyst, dvejetukininkas su 4000 atlygininu.
Nebent tik į dugną ir toliau.
