Teatro kolektyvas taip pat kvies kartu minėti menininkų jubiliejus, žada daug įvairių koncertinių programų, ypatingą Naujųjų Metų sutikimą, o choreografai stebins savo kūrybos vakarais. Spalio 23 d. teatre viešės Baltarusijos nacionalinis muzikinis teatras, jie parodys savo naujausią premjerą L. Bernsteino miuziklą „Vestsaido istorija“. Visos premjeros ir kiti repertuaro spektakliai bus rodomi su iš esmės atnaujinta scenos garso ir šviesos technika.
Praėjusį sezoną Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai mėgavosi dviem visiškiai naujais operos spektakliais, kurie tiek tarp profesionalių muzikų, tiek tarp žiūrovų sulaukė didžiulio pasisekimo. Tai „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanota G. Donizetti „Liučija di Lamermur“ ir įspūdingu scenovaizdžiu bei puikiu atlikimu stebinusi G. Verdi „Atila“.
„Čigonų baronas“ –antitradicinis, provokuojantis
Operetę „Čigonų baronas“ stato nuo „Liučijos di Lamermur“ premjeros publikai puikiai žinoma scenos meistrų komanda: režisierius Gediminas Šeduikis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Operetės muzikiniam veiksmui vadovauja dirigentas Virgilijus Visockis, choreografas Dainius Bervingis. Statytojai žada provokuoti, pabėgti nuo operetės žanro kanonų, o šiuolaikiška scenografija ir video priemonės kontrastuos su prabangiais Juozo Statkevičiaus kostiumais.
Vaidmenis operetėje kuria: Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė, Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Zimkus, Gediminas Maciulevičius, Tomas Ladiga, Raimondas Baranauskas, Eugenijus Chrebtovas, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Monika Sakalauskaitė, Justina Tomkutė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Giedrė Juknevičiūtė, Egidijus Bavikinas, Žanas Voronovas, Giedrius Prunskus, Danielius Vėbra, Ričardas Karalevičius, teatro choro dainininkai ir baleto šokėjai.
Operetės „Čigonų baronas“ libreto literatūriniu šaltiniu tapo vengrų rašytojo Moro Jokajaus novelė „Safi“, kurioje, kaip ir operetėje, pagrindinė mintis yra žmogiškoji savigarba, nacionalinis išdidumas, laisvės troškimas bei visagalė meilė (libreto autorius Ignacas Šniceris išgarsėjo žymaus vengrų poeto Šandoro Petefi poezijos vertimais į vokiečių kalbą). Dėl savo išplėtotos operetinės muzikinės dramaturgijos ir operos kanonų paisymo šis sceninis J.Štrauso kūrinys dažnai vadinamas komiškąja opera. Būtent dėl šios priežasties „Čigonų baronas“ buvo įtrauktas ir į tarpukario Lietuvos Valstybės teatro repertuarą, o muzikinio teatro trupė jį statė 1946, 1950 ir 1976 m.
„Zygfrydo Vernerio kabaretas“ – spalvingas muzikinis reviu
Antroji sezono premjera tikrai nenuvils besidominčių teatro menininkų asmeniniu gyvenimu. Spektaklyje - daugybė teatralų gyvenimo peripetijų su jausmų dramomis, aktorių tarpusavio santykiais ne tik scenoje, užkulisiuose, bet ir už teatro ribų. Veikėjai pasakos apie save pasitelkę žinomas ir rečiau nūdienos estradoje skambančias amerikiečių miuziklų dainas, prancūzų šanson ir kitą sceninę muziką. Tokia spektaklio idėja diktuoja ir netikėtą žanrą – muzikinį reviu, kuris gimė atsisveikinus su itin žiūrovų ir teatro artistų mėgtu J.Kanderio miuziklu „Kabaretas“. Naujojo spektaklio libreto autorė Viktorija Streiča (ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už pagrindinį Sali Boulz vaidmenį minėtame J.Kanderio miuzikle), režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė, choreografai Dainius Bervingis, Gintaras Visockis, chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė. Muzikiniame reviu vaidins ne tik trupės solistai, choro ir baleto artistai. Čia apstu ir kviestinių žvaigždžių – aktorių Viktorijos Streičos ir Dariaus Meškausko, dainininkų Jeronimo Miliaus, Evelinos Sašenko, Monikos Sakalauskaitės ir kt.
„Notrdamo legenda“ – šokio ir plastikos sintezė
Šokio spektaklį „Notrdamo legenda“ žiūrovas išvys per simbolinę meilės dieną, vasario 14-ąją. Norėdamas į šią populiarumo neprarandančią istoriją pažvelgti plastikos ir šokio paletės spalvomis, spektaklio statytojas choreografas Aleksandras Jankauskas pagal žinomą Viktoro Hugo dramą „Paryžiaus katedra“ parašė libretą. Savo istorijoje choreografas į pirmą planą kelia pagrindinės veikėjos Esmeraldos tragediją ir viską pasakoja jos lūpomis, taip išvengdamas tradicinių pamokymų apie meilę. Greičiau atvirkščiai, žiūrovas spektaklyje turės išskirtinę galimybę atidžiau patyrinėti šį galingą ir paslaptingą jausmą, pažvelgti į savo paties vidų, suvokti, kad nežaboti žmogaus norai gali suteršti visa, kas gryna bei didinga ir, pagaliau, pamatyti, kad šiuos procesus sustabdyti gali tik mirtis. Populiarią meilės istoriją pasakodami nauju šokio ir plastikos būdu, spektaklio statytojai žudančiai neapykantai priešpastato meilės jausmo metamorfozę ir žmoniškumą.
Spektaklio muzikos autorius ir aranžuotojas kompozitorius Antanas Jasenka, dirigentas - Jonas Janulevičius. Be originaliosios muzikos spektaklyje girdėsime ir nemažai žinomų melodijų iš garsiojo Richardo Cocciante miuziklo. Scenografiją pastatymui kuria dailininkas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė, video instaliacijų autorius Vladas Šerstobojevas. Spektaklyje kartu su Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistais šoks ir pripažinti Lietuvos šokio meno atlikėjai bei puikiai pasirodę šokio spektaklyje „Dulkių spindesys“ choro artistai, vaidmenis kurs ir teatro solistai, dainininkai.
Parengė Lina Stankevičiūtė
