Lietuvos šokio informacijos centras kartu su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ gegužės 3-12 dienomis Vilniuje eilinį kartą rengia Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis’08“. Menų spaustuvės ir abiejose Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose naujausius spektaklius pristatys 16 trupių ir nepriklausomų choreografų iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos. Dvyliktus metus rengiamo festivalio žiūrovų laukia net dvi pasaulinės premjeros.
Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – Šiaurės ir Baltijos šalių šokio susitikimas „keðja“. Todėl ir meninė festivalio programa pirmiausia pristatys būtent šio regiono šokį. Festivalį pradės legendinė švedų šokio trupė „Cullberg Ballet“. Keturis dešimtmečius gyvuojanti trupė ir ilgus metus jai vadovavę choreografai Birgita Cullberg ir Matsas Ekas smarkiai įtakojo šiuolaikinį Švedijos bei viso pasaulio baletą. Išskirtiniais darbais jie tarsi uždėjo trupei savo asmeninį antspaudą, padarydami ją viena garsiausių šių laikų šokio trupių, gastroliuojančia visuose kontinentuose. Ši trupė „Naujojo Baltijos šokio“ publiką žavėjo dar 2000 m., kuomet Vilniuje buvo rodomas vienas garsiausių M. Eko spektaklių „Žizel“. Šiemet festivalyje – dabartinio tupės vadovo švedo Johano Ingerio spektakliai „Tarytum“ ir „Negro con Flores“. Bet kuris buvęs ar esamas šios trupės vadovas negali išvengti lyginimo su M. Eku, todėl ir J. Ingeris neslepia susižavėjimo savo pirmtaku bei jo įtakos kūrybai, tačiau teigia dirbantis kitaip: jam svarbiausia muzika ir šokėjai bei jų indėlis į spektaklio kūrimą.
Vilniaus publikos laukia ir visiškai išskirtinis įvykis – „Naujasis Baltijos šokis ’08“ kartu su „Vilniumi – Europos kultūros sostine“ koprodiusuoja naujausio tarptautinį pripažinimą pelniusios Tero Saarineno trupės iš Suomijos šokio spektaklio „Next of Kin“ pasaulinę premjerą, dėl kurios Vilnius varžėsi su Londonu bei Niujorku. Trupės meno vadovas, šokėjas ir choreografas Tero Saarinenas – vienas sunkiausiai „sumedžiojamų“ Europos šokio kūrėjų. Ir kaip šokėjas, ir kaip choreografas jis nuolat keliauja, kurdamas spektaklius garsiausioms pasaulio trupėms – Nyderlandų šokio teatrui (NDT), „Batsheva Dance Company“ (Izraelis), Liono operos baletui (Prancūzija), Suomijos nacionaliniam baletui. T. Saarinenas yra pagarsėjęs unikaliu savo choreografijos stiliumi, kuriame jungiami klasikinio baleto, buto bei vakarietiško šiuolaikinio šokio elementai. Pasaulinį pripažinimą pelniusiuose choreografo spektakliuose subtilios idėjos derinamos su rafinuotu judesių groteskiškumu bei struktūros skaidrumu. Pasak šokio kritikų, T. Saarineno choreografija pasižymi itin skrupulingai išbaigtomis frazėmis, yra lengvai suprantama plačiajai auditorijai, bet tuo pačiu geba išlaikyti novatoriškumą. Tuo 2003 m. metais galėjo įsitikinti ir „Naujojo Baltijos šokio“ publika, kai festivalyje buvo rodomas Tero Saarineno monospektaklis „Medžioklė“ ir kitos garsios choreografės Carolyn Carlson jam sukurta kompozicija „Žmogus kambaryje“.
Naujausias šio choreografo kūrinys, kurį pirmoji išvys Lietuvos publika – siurrealistinė kelionė į kolektyvinę pasąmonę. Šokio spektaklyje „Next of Kin“ (galimas lietuviškas vertimas – „Artimieji“) ieškoma mūsų baimių ištakų, be to, siekiama suprasti, kas mus veda vienas pas kitą ir laiko mus kartu, keliamas klausimas, kas yra mūsų artimieji? Tero Sarinenas teigia, jog šokio spektaklis „Next of Kin“ gimė iš poreikio ištirti, kaip mūsų asmeninės traumos susipina ir mus veikia: kokios įtakos jos turi mums apsisprendžiant su kuo susieti savo likimą, ar esame pakankamai sąmoningi ir galime pakeisti savo kelią? Spektaklyje „Next of Kin“ tarsi karštligiškame košmare šokėjai kuria būrį keistų, sudėtingų vidinių vibracijų kupinų personažų. Jų judesiai rezonuoja su iracionalia, košmariška aplinka, kurioje vaikystės potyriai ir protėvių atmintis pinasi su gyvuliškais troškimais.
Ypatingu teatriškumu ir ryškiu vizualumu pasižyminčiame šokio spektaklyje itin svarbus jam suburtos kūrybinės grupės bendradarbiavimas. Už bendrus darbus su Tero Saarinenu ne vieną apdovanojimą pelnė šviesų dalininkas Mikkis Kunttu, kostiumų dailininkė Erika Turunen. Beveik kinematografišką spektaklio keliamą įspūdį papildys šiuolaikinio suomių kompozitoriaus Jarmo Saario, scenoje pasirodysiančio kartu su šokėjais, muzika, kuri pinsis su eksperimentiniu garso režisieriaus Keikkio Iso-Ahola‘os sukurtu garso takeliu.
Lietuviai pirmieji pamatys ir jauno švedų choreografo Martino Forsbergo, teigiančio, jog choreografiją kuria techninės artikuliacijos, socialinių kodų suvokimo ir teorinės konceptualizacijos sferoje, spektaklį „Redo“, kuris bus rodomas kartu su ankstesniu jo darbu „In Style with Pleasure“. Į gilius filosofinius apmąstymus bus galima panirti trupės „Impure“ iš Norvegijos spektaklyje „Dievas egzistuoja, motina yra, bet jiems tai neberūpi“. Šio spektaklio choreografas, iš Irano kilęs Hooman Sharifi, paprastai kuriantis politizuotus asmenine emigranto ir imigranto be tėvynės patirtimi grįstus spektaklius, šį kartą rėmėsi Friedricho Nietzsches, Hannos Arendt, Rolando Barthes‘o ir Peterio Handkes kūriniais. Lietuvai itin mažai pažįstamas Islandijos šiuolaikinis šokis. Susidomėjusieji, kas gi vyksta šios šalies šokio scenoje, galės išvysti choreografės Margret Bjarnadottir spektaklį „Stiprybė iš drovumo“. Svečiai iš Danijos „*[WEGO]*“ net nevadina savęs šokio trupe. Juos labiau domina, ar galima šokti muziką arba groti šokį, ir ar galima sukomponuoti dvi meno formas į vieną? Atsakymus į šiuos klausimus galės pamėginti atrasti pamačiusieji jų naujausią kūrinį „*[WEGO]* – spektaklis koncerte“.
Tačiau „Naujojo Baltijos šokio“ geografija neapsiribos vien Šiaurės šalių regionu. Festivalyje viešės ir festivalio publikai jau gerai pažįstama Rusijos trupė „Provincialnyje tancy“. Septintąjį kartą į „Naująjį Baltijos šokį“ atvykstanti trupė šį kartą parodys šokio spektaklį „Po įtraukimo. Diptikas. Antroji dalis“, kurį choreografė Tatjana Banagova sukūrė žinomiausio JAV „American Dance Festival“ užsakymu. Spektaklis nominuotas šių metų „Auksinės kaukės“ apdovanojimui geriausio šiuolaikinio šokio pastatymo kategorijoje. Pasak kritikų, naujausias choreografės spektaklis visiškai kitoks nei matyti iki šiol, tačiau nepraradęs virtuoziškumo ir šįkart pasižymi rembrantiškomis spalvomis. Bus galima pamatyti ir naująjį šiuolaikinį rusų šokį. Jaunajai šios šalies choreografų kartai atstovaus iš Ukrainos kilusi Olga Duchovnaja. Festivalyje rodomi trupei „Monkey Production“ choreografės sukurti spektakliai „Paskutinė šuniško gyvenimo diena“ ir „Mano kūnas – mobilusis telefonas“.
Pirmą kartą festivalyje bus galima susipažinti su Serbijos šokiu (ar greičiau šios šalies politika šokio meno atžvilgiu). Būtent ši tema nagrinėjama choreografo Sašos Asentić monospektaklyje „Mano asmeninė biopolitika“ – tai puiki dabartinių visos Rytų Europos šiuolaikinio šokio realijų parafrazė. Vokietijai atstovaus graikų kilmės choreografė Toula Limnaios. Jos spektaklis „life is perfect“ – tikrų gyvenimo istorijų, balansuojančių tarp laimės momentų ir realybės spendžiamų spąstų, rinkinys. Antrą kartą festivalyje bus galima išvysti šiuolaikinį šokį iš Ispanijos. Vienos žinomiausių šios šalies trupių „Lanònima Imperial“ spektaklis „Variacions Al-leluija“ pilnas paslaptingų situacijų, puolusių angelų ir vaikiškų pasakų siaubo. O šokio stilių amplitudę praplės hip hopo trupės „Rêvolution“ iš Prancūzijos spektaklis „Soli“, apjungiantis tris energingus solo.
Lietuvos šiuolaikinio šokio panoramoje bus galima išvysti naujausius Kauno šokio teatro „Aura“, Gyčio Ivanausko teatro, choreografių Airos Naginevičiūtės, Agnijos Šeiko, Loretos Juodkaitės, Aistės Kriukelytės darbus bei rusų choreografo Olego Gluškovo Anželikos Cholinos šokio teatrui sukurtą „Donkey Hot“.
Festivalio pabaigoje, gegužės 9-12 dienomis, Menų spaustuvėje festivalis kartu su „Vilniumi – Europos kultūros sostine“ rengia Šiaurės-Baltijos šalių šokio susitikimą „keðja“, į kurį atvyksta apie 100 šokio profesionalų ir vadybininkų iš visų Šiaurės ir Baltijos valstybių bei daugiau negu 20 paskaitas skaitysiančių, seminarams bei diskusijoms vadovausiančių kultūros politikos ir šokio vadybos ekspertų iš Europos Sąjungos, Azijos ir NVS šalių.
Islandišku žodžiu, reiškiančiu „grandinė“ ir iškart atpažįstamu visų penkių Šiaurės valstybių kalbose, pavadintas projektas „keðja“ 2008-2010 m. keliaus po tarptautinius šokio festivalius šiose šalyse ir kiekviename jų bus aptartos šiai meno rūšiai svarbios problemos. Jau pats projekto pavadinimas signalizuoja, jog jį rengia to paties regiono ir panašių kultūrų vienijamos šalys, taip pat atspindi pagrindinius šio projekto tikslus – sukurti naujus šiuolaikinio šokio sritį šiose šalyse vienijančius tinklus, bei sustiprinti jau egzistuojančius. Savo kelionę „keðja“ pradės Vilniuje, čia bus nagrinėjama visam regionui aktuali „Mobilumo ir sklaidos“ tema. Su ja susijusias paskaitas ir pranešimus skaitys Europos komisijos bei Šiaurės ministrų tarybos pareigūnai, pagrindinių Šiaurės šalių, JAV, Prancūzijos, Kinijos, Japonijos, Armėnijos, Rusijos, Lenkijos šokio scenų, festivalių, bei menų sklaidą finansuojančių fondų vadovai.
Visą festivalį Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė veiks šokio nuotraukų paroda iš Vokietijos „Sustabdytas laikas. Šokio paveikslai“.
