Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES) Raimundas Karoblis ketvirtadienį Vyriausybės pasitarimo metu supažindino naujuosius ministrus su funkcijomis, kurias šie turės atlikti, šaliai pirmininkaujant ES.
"Tai buvo pirmas susitikimas su visu Ministrų Kabinetu. Pirmiausia pristatėme, kas yra tas pirmininkavimas, kokios struktūrinės, institucinės dalys yra to pirmininkavimo, ministrams su kokiomis institucijomis reikės dirbti, kokias užduotis, kokias funkcijas atlikti", - po pasitarimo žurnalistams sakė R. Karoblis.
Jis pažymėjo, kad Vyriausybei reikės dirbti ir su Europos Tarybos generaliniu sekretoriatu, ir su Europos Komisija, ir su Europos Parlamentu, paremiant žemesnio lygio Europos institucijose dirbančius Lietuvos atstovus.
"Na ir kalba buvo, aišku, apie tai, kaip naujieji ministrai, kaip nauja Vyriausybė įsitrauks į tą pasirengimą pirmininkavimui", - sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES.
Pasak R. Karoblio, sausio 30 d. numatomas Premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas į Briuselį, kovą - bendras Europos Komisijos ir Lietuvos Vyriausybės posėdis, o vėliau vyks ir individualūs ministrų vizitai į Europos institucijas.
R. Karoblis nenorėjo išskirti keleto ministrų, kuriems pirmininkavimo metu tektų didžiausia našta. Pasak jo, atskiroms taryboms Lietuvos pirmininkavimo metu pagal reglamentą turės pirmininkauti visi ministrai, išskyrus krašto apsaugos ministrą, o konkretūs krūviai paaiškės vėliau.
Sudėtingiausių klausimų, laukiančių Lietuvos pirmininkavimo metu, R. Karoblis taip pat neišskyrė, bet pabrėžė, kad Lietuvos laukia sudėtinga darbotvarkė. Iš jų europinio bankų priežiūros mechanizmo steigimas, derybos dėl būsimo ES biudžeto, Europos išorinės veiksmų tarnybos peržiūra.
R. Karoblis taip pat pažymėjo, kad Lietuva dėl kai kurių klausimų, tarp jų CŽV kalėjimų, lenkų tautinės mažumos teisių arba homoseksualų teisių, pirmininkavimo metu gali sulaukti nevyriausybinių organizacijų ar kai kurių europarlamentarų kritikos.
"Tai, kad kai kurios trečiosios šalys gali bandyti diskredituoti, tas yra pakankamai tikėtina. O draugų atitinkamos trečiosios šalys Briuselyje turi, tų šalių atstovų skaičius, ir oficialių, ir neoficialių, yra tiesiogiai didelis. Tai yra viena iš rizikų, ir reikia daryti tą procesą kaip galima efektyvesnį, kuo geriau pasiruošti, kad tos rizikos ir tie veiksniai kuo mažiau mus paveiktų", - perspėjo Lietuvos nuolatinis atstovas ES.
Vis dėlto didelių mitingų, demonstracijų ar netgi aštresnės kritikos šiais klausimais, pasak R. Karoblio, Lietuva turėtų išvengti, kadangi daug kas jau yra padaryta.
