Pastaruoju metu ypač padaugėjo atvejų, kai gyvūnų globos organizacijos ir policija gauna pranešimų apie itin žiaurų elgesį su gyvūnais. Panašu, kad smurtautojai tampa vis „išradingesni“: neseniai sostinėje užfiksuoti du atvejai, kai benamiams kačiukams buvo nukirstos galvos.
Všį „SOS gyvūnai“ savanorė Orinta Valiūnienė komentuodama situaciją sakė: „Mums paskambino viena gyvūnų globėja ir pranešė, kad Pašilaičių mikrorajone benames kates šėrusi senolė yra sukrėsta sužinojusi, kad jos globojamam gyvūnui kaimynystėje gyvenantis ir policijai žinomas vyriškis nukirto galvą, o po egzekucijos sadistas kaimynams išdidžiai gyrėsi, kad be galvos gyvūnėlis dar kurį laiką bėgiojo.“ Moteris stebėjosi dėl kaimynų abejingumo, mat šie į policiją nesikreipė.
Pašnekovės teigimu, senolė yra garbaus amžiaus ir su policijos pareigūnais jai būtų buvę sunku bendrauti, tad „SOS gyvūnai“ savanorė paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie padarytą nusikaltimą. „Operatorius su manimi kalbėjo gana atsainiai, pasiteiravo, ar gyvūnai ir dabar yra kankinami, o paskui patarė kreiptis į policijos komisariatą ir parašyti skundą. Į argumentus, kad moteris, kurios globojamas gyvūnas buvo nukankintas, yra senyvo amžiaus ir atvykti policijos pareigūnus jai būtų sunku, buvo atsakyta, kad jei sugebėjo kreiptis į gyvūnų globos tarnybą, sugebės ir į policiją. Niekas iš pareigūnų į įvykio vietą neatvyko“.
O. Valiūnienės teigimu, tą pačią dieną Vilniuje Paberžės gatvėje rastas kačiukas nudirta oda ir nukirsta galva. „Tai jau tampa kasdienybe, apie tokius žiaurumus pranešimų sulaukiame ypač dažnai. Kas kartą kreipiantis į policiją reikia pas juos vykti, pasirūpinti, kad pranešimą parašytų būtent įvykį matęs žmogus“, – kalbėjo pašnekovė.
Bendrojo pagalbos centro atstovė spaudai Auksė Čibirė, pasidomėjus, kodėl į įvykio vietą pareigūnai nevyko, komentuodama situaciją sakė: „Kartais žmonės objektyviai neįvertina situacijos, būna streso būsenoje ir pagalbos jiems norisi kuo greičiau. 112 yra bendrasis pagalbos telefono numeris ir juo galima išsikviesti visas tarnybas ir informuoti apie daromą ar padarytą teisės pažeidimą, kieno nors sveikatai, saugumui ar gyvybei iškilusią grėsmę. Šis telefonas skirtas tiems atvejams, kai reikia nedelsiant iškviesti pagalbos tarnybas. Žinoma, kiekvienas atvejis yra labai individualus, bet jei po nusikaltimo praėjo laiko tarpas, įvykio vietoje buvo kitas ir pan., tuomet jau reikia kreiptis tiesiai į policijos pareigūnus.“
Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesiu yra pradėti 66 ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, vėliau 24 iš jų buvo nutraukti.
Nors Lietuvoje ir numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, dažniausiai skiriamos baudos net neatspindi padarytos žalos masto.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo šimto iki trijų šimtų litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnais didinimo.
