Močiutė Aldona raško rūgštynių lapus. Sako, kol vienos uogos baigėsi, o kitų savaitėlę teks palaukti, dabar šaldyti galima žalumynus.
Į maišą keliauja ir krapai, ir rabarbarų stiebai. Ir štai prieskoniai ir kai kurios daržovės jau ant virtuvinio stalo. Šiuos produktus ponia Aldona sako šaldanti kasmet. Tad turi ir savo šaldymo paslapčių. Pirmiausia imasi rabarbaro:
„Visus reikia nuplauti, kad būtų švarūs. Va, nuplauni, ir kol nuplauni, tai irgi reikia, kad pradžiūtų."
Netrukus ir juodųjų serbentų eilė. Aldona sako, kad keli indeliai keliaus į šaldiklį. Žiemą šios uogos, sumaišytos su medumi, labai tinka kosuliui malšinti. Tiesa, tam, kad šaldytos uogos atrodytų gražiai, reikia, kaip sako Aldona, – pasistengti.
Jeigu norime, kad vaizdas būtų dar ir estetiškas, pirmiausia turime įdėti, pavyzdžiui, uogas į šaldiklį, jas patiesti, o tik tada sudėti į dėžutes, taip jos išties atrodys labai gražiai.
Dalis prieskoninių žolių keliauja į specialius indelius, skirtus šaldyti. O kiti, pavyzdžiui, rūgštynės, į štai tokią maistinę plėvelę.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė ragina to nedaryti. Esą tiek uogos, tiek daržovės ar prieskoninės žolelės turi būti šaldomos tik tam specialiai skirtuose induose. Paprasti maišeliai ar indeliai netinka:
„Kadangi šaldyti produktai ilgai būna plastikinėje taroje, ten gali būti įvairių medžiagų migracija į tuos produktus, dėl to eilinis paprastas indelis nelabai tinkamas. Kuo ilgiau laikai, tuo didesnė migracija į tuos produktus iš tos pakavimo medžiagos."
Ir juolab nieko nešaldyti stikliniuose induose. Mat jie nuo šalčio gali sprogti, o tada į maistą pateks šukių. Taip pat specialistai šiukštu nerekomenduoja dar kartą šaldyti jau atšildytų produktų.
„Atšildymo metu padidėja mikrobiologinė tarša. Ir jeigu mes antrą kartą atšildysime produktą, nebus jokios garantijos, kad tas maisto produktas bus saugus", – tęsė R. Sadūnaitė.
Tai gresia rimtomis žarnyno ligomis – ir noro virusu, ir rotu. O štai Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šaldyti geriausia tik tuos produktus, kurių kitaip negalime išlaikyti. Todėl nepatariama šaldyti, pavyzdžiui, morkų ar kopūstų, rūsiuose šie produktai išlaikys daugiau maisto medžiagų nei šaldymo kameroje. O štai jeigu norime žiemą turėti šviežių svogūnų laiškų – kodėl gi ne.
Mitybos žinovai sako, kad šaldyti galima viską, net ir svogūnų laiškus. Kitas klausimas, kiek tai bus skanu. Nes tyrimai rodo, kad lietuviai renkasi ne tai, kas sveika, o tai, kas skanu.
„Čia nereikėtų taip stengtis viską užšaldyti. Yra daržovių, kurias mes ir šiaip galime išlaikyti be jokio technologinio apdorojimo. Arba apdoroti, kad biologinė vertė nė kiek nesumažės. Pavyzdžiui, kam šaldyti kopūstus, jeigu juos galime rauginti", – kalbėjo medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Bet kokiu atveju, šaldyti produktai, kaip sako profesorius, išlaiko daugiau vertingų medžiagų nei, pavyzdžiui, sūdyti ar džiovinti. Šaldytos uogos taip pat naudingesnės nei, tarkim, uogienes.
Skaičiuojama, kad šiose šaldytose žolėse išliks apie 80-90 proc. maisto savybių. Jeigu džiovintume ar konservuotume su cukrumi ar druska, jų liktų vos 20 proc. ar net 10 procentų. O laikyti šaldytus produktus patariama tik vieną sezoną.
