Aktyviausiai tam priešinasi vokiečiai, surinkę daugiau kaip milijoną parašų. Lietuvoje prieš tokius planus pasirašė ir internetu balsavo per 6 000 gyventojų. Piliečių akcija „Vanduo yra žmogaus teisė“, kurią ES organizuoja profesinės sąjungos, tęsis iki rugsėjo pradžios.
Nori paversti pelno šaltiniu
Mūsų krašte yra vieni didžiausių gėlo vandens išteklių pasaulyje. Todėl ateityje šis nacionalinis turtas bus kur kas vertesnis už naftą ir dujas.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vandens tiekimas yra valstybės prerogatyva. Tačiau į šią sritį nusitaikęs privatus kapitalas spaudžia politikus atverti kelius vandens tiekimo gyventojams privatizavimui. Briuselyje jau rengiami teisės aktai, kuriuos priėmus bus sudarytos sąlygos nacionalinį turtą ir viešąją gėrybę paversti preke. Lietuvoje privačiam verslui tai galėtų tapti aukso gysla.
Lietuvos geologijos institutas nurodo, kad mūsų šalies požeminio geriamojo vandens ištekliai sudaro didelę nacionalinio turto dalį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien nuodugniai ištirtų geriamojo vandens išteklių ekonominė vertė yra daugiau kaip 20 mlrd. Lt, dar per 10 mlrd. Lt įvertinti mineralinio vandens ištekliai.
Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija pernai visoje ES pradėjo piliečių akciją „Vanduo yra žmogaus teisė“, kuria siekiama, kad atitinkama direktyva nebūtų patvirtinta. Jau surinkta apie pusantro milijono parašų.
Kad Europos Komisijos (EK) pareigūnai atsižvelgtų į piliečių nuomonę, pakanka 1 milijono ES gyventojų parašų. Tačiau jie turi būti surinkti ketvirtadalyje ES šalių, kurioms nustatyta (pagal šaliai Europos Parlamente atstovaujančių politikų skaičių) atitinkama parašų kvota. Ją jau pasiekė vokiečiai, austrai, belgai, slovėnai ir slovakai. Lietuva turi surinkti 9000 parašų. Pasak akcijos „Vanduo yra žmogaus teisė“ mūsų šalyje koordinatoriaus Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovo Juozo Neverausko, gyventojai savo valią išreikti ir peticiją pasirašyti gali bibliotekose.
Vanduo pabrango 4 kartus
Matyt, neatsitiktinai siekiui privatizuoti vandens tiekimą aktyviausiai priešinasi vokiečiai, surinkę daugiau kaip milijoną gyventojų parašų. „Vokietijoje kai kur jau privatizuotas vandens tiekimas. Ten gyventojams padidėjo vandens kainos ir pablogėjo jo kokybė. Matydami tokias privatizavimo pasekmes, gyventojai tam prieštarauja“, – sakė pilietinės akcijos Lietuvoje koordinatorius.
Anot jo, drastiškas pasekmes pajuto ir Portugalijos miesto Pacos de Ferreira gyventojai. Privatizavus vandens tiekimą, per keletą metų vanduo pabrango net 4 kartus ir toliau pamažu brangsta. Skundžiasi Londono ir Bordo miestų, kur šias paslaugas perėmė privatūs investuotojai, gyventojai. „Tokie padariniai nestebina, nes verslas spaudžia pelną“, – teigė J.Neverauskas.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio, į šią sritį negalima įsileisti privataus kapitalo. „Leidus privatizuoti vandens tiekimą, galima tikėtis ir vandens pabrangimo, ir besaikio išteklių naudojimo bei pardavinėjimo, nes privačių įmonių siekis – pelnas. Tai jau parodė kai kurių šalių patirtis. Vanduo neturėtų tapti komercijos objektu ir pelno šaltiniu“, – įsitikinęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.
Trijulė spaudžia privatizuoti
Ar surinkti piliečių parašai turės įtakos EK pareigūnų sprendimams? Anot L.Balsio, kitaip nei Lietuvoje, Vakarų Europoje paisoma piliečių valios. „Ten žmonių balsai turi svorį, o Lietuvoje stengiamasi juos ignoruoti. Štai referendumas dėl atominės elektrinės turi privalomąją galią, tačiau jos nepaisoma ir bandoma iš naujo diskutuoti“, – samprotavo parlamentaras, dirbdamas žurnalistu daug metų praleidęs Briuselyje.
Pasak akcijos organizatorių, direktyvą dėl vandens privatizavimo EK stumia remdamasi Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko rekomendacijomis.
„Ši trijulė spaudžia finansinių sunkumų turinčias ES nares, kad šios į viešąjį sektorių įsileistų privačius investuotojus. Europos profsąjungos sukėlė skandalą, išsiaiškinusios, kad Europos centrinis bankas prieš metus Italijos valdžią spaudė privatizuoti viešąsias paslaugas“, – teigė J.Neverauskas.
EK stumia Koncesijų direktyvą, pagal kurią į privačias rankas ketinama atiduoti sveikatos apsaugą, viešąjį transportą, vandens bei elektros tiekimą ir kitas viešąsias paslaugas.
Anot Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko, kalbama, kad Koncesijų direktyvą šalims narėms siūloma svarstyti už uždarų durų. Ši direktyva nebūtų privaloma, tačiau, žinant mūsų politikų „atsparumą“ privataus kapitalo galiai, jos rekomendacinis pobūdis gali likti nepastebėtas.
Reikia griežto atkirčio
Lietuva jau pademonstravo savo požiūrį į vandens tiekimą gyventojams. Teisė į geriamąjį vandenį deklaruota Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, kuri 2010 m. patvirtino rezoliuciją „Žmogaus teisė į vandenį ir sanitariją“. Balsuojant dėl šios rezoliucijos net 17 ES šalių susilaikė. Tarp jų, pasak J.Neverausko, ir Lietuva (taip pat Latvija ir Estija).
L.Balsys įsitikinęs, kad spaudimui privatizuoti viešąsias paslaugas reikia griežto atkirčio. Patys gyventojai turėtų nelikti abejingi ir ginti savo interesus. Parašų rinkimas prieš vandens privatizavimą – gera viešumo ir pilietiškumo akcija.
„Aplinkos apsaugos komitete trumpai kalbėjome apie vandens tiekimo privatizavimą, tačiau platesnių diskusijų Seime nebuvo. Kolegos laikėsi panašios nuomones, kad vanduo – nacionalinis turtas. Jo vertė kiekvieną dešimtį išauga keleriopai. Lietuvos geologijos tarnybos vadovas teigė, kad greitu laiku vanduo bus vertingesnis už naftą ir dujas“, – teigė Lietuvos žaliųjų partijos vadovas.
Valstybes įvaro į kampą
Vilniaus universiteto (VU) profesoriui Romui Lazutkai mintis privatizuoti vandens tiekimą, kaip ir kitas viešąsias paslaugas, nėra patraukli. Anot jo, Lietuvos valstybei, kur silpna demokratija, sunku suvaldyti privataus sektoriaus siekius.
„Problemų yra tose srityse, kur turėtų efektyviai veikti konkurencija, pavyzdžiui, prekyboje. Atrodytų, kad čia neturėtų būti jokio dominavimo. Tačiau jaučiame, kad čia ne viskas gerai, nors formaliai niekas to neįrodo. Privatų kapitalą įleidus į viešąjį sektorių, reikalinga akyla valstybės priežiūra. O tai padaryti nėra lengva, todėl prasideda bėdos“, – aiškino ekonomistas ir sociologas.
VU profesorius siūlytų Lietuvai pasimokyti iš Norvegijos, kuri gamtos išteklių eksploatavimą laiko savo rankose. O mūsų valstybė laikoma prasta šeimininke, todėl skubama viską privatizuoti.
„Mūsų piliečiai negeba efektyviai prižiūrėti valdžios, kuri linkusi piktnaudžiauti, todėl atsiranda sąlygos privačioms įmonėms naudotis dominuojančia padėtimi ir pelnytis iš gyventojams teikiamų paslaugų“, – teigė R.Lazutka.
VU profesorius įžvelgia ir daugiau prastų tendencijų, kurios vis labiau pasireiškia tokiose šalyse kaip Lietuva, kuriose demokratija dar labai trapi.
„Šiais laikais privačios finansinės struktūros tiesiog įkalina valstybes, demokratijos mažėja. Valstybės spaudžiamos nedidinti mokesčių verslui, kad tai neatbaidytų investuotojų, o gyventojų socialiniai poreikiai tenkinami iš skolintų lėšų. Taip valdžia įvaroma į kampą. Štai Lietuvoje visas socialines ir ekonomines naujienas ir praneša, ir komentuoja bankų atstovai. Taip sukuriamas atitinkamas informacinis laukas, daromas spaudimas politikams“, – teigė R.Lazutka.
Komentarai
Spaudimo nejaučia
Algimantas Salamakinas , Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Vandens tiekimo, kaip ir šilumos, bei kitos viešosios paslaugos turi būti valstybės rankose. Jas privatizavus paprastai gyventojai moka daugiau, nes verslas siekia pelno. O valstybei sunku sukontroliuoti, ar brangimas yra pagrįstas. Jei komitete šis klausimas bus svarstomas, privatizavimui nepritarsiu. Kol kas dėl to diskusijų nekilo, jokio spaudimo nejaučiame. Apie tai nebuvo kalbama ir susitikime su EK aplinkos komisaru.
Stiprins vandens tiekėjų kontrolę
Valentinas Mazuronis , aplinkos ministras
Kategoriškai pasisakau prieš vandens tiekimo privatizavimą. Šių paslaugų atidavimas į privačias rankas būtų negeras ir neteisingas žingsnis. Mums kaip tik reikia stiprinti savivaldybių valdomų geriamojo vandens tiekėjų kontrolę. Vandens tiekimo sistemą reikia reorganizuoti sumažinant vandens tiekėjų skaičių. Tai numatyta rengiamose Vandens įstatymo pataisose. Dabar vandens tiekėjų yra apie 200.
