„Padėkoti galite savivaldybei. Čia labai baisu. Yra tokios tylios scenos, kur skambučiai labai trukdo“, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas S. Jakubauskas. Šiaulių dramos teatro archyvo nuotr.
Praėjusį penktadienį Šiaulių dramos teatre vyko tradicinis Šaulių miesto savivaldybės darbuotojų šventinis vakaras. Svečius prie durų su vyno taure pasitikęs meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas kvietė ne tik į šventę, bet ir pažiūrėti vieno geriausių spektaklių šalyje – „Duonkepio žmona“. Nežinia, ar vyno per daug prisiragavę valdininkai atsipalaidavo, ar pirmą kartą lankėsi teatre, tačiau kai kurie spektaklio metu ne tik neišjungė mobiliųjų telefonų garso, bet ir atsakinėjo į skambučius. „Pagal žiūrovą gali spręsti apie visą įstaigą“, – sako aktoriai.
„Skambučiai per spektaklį – baisu“
Ir prieš iškilmingąją šventės dalį, ir per pertrauką paragavę balto ar raudono vyno, valdininkai rinkosi žiūrėti spektaklio. Ar vynas taip paveikė, ar tiesiog pritrūko kultūros, tačiau kai kurie savivaldybininkai, net ir įspėti prieš spektaklį, neišsijungė mobiliųjų telefonų. Pastarieji nuolat skambėjo, o jų savininkai neskubėjo skambučių išjungti – spektaklio metu aptarinėjo asmeninius reikalus, planus. Sėdintys balkone žiūrovai komentavo, kad salė atrodė lyg jonvabalių susibūrimas – daugelyje salės vietų žybsėjo telefonų šviesos.
Spektaklis „Duonkepio žmona“ yra pripažintas vienu geriausiu šalyje, sulaukęs ne vieno respublikinio apdovanojimo. Už duonkepio vaidmenį šalies mastu įvertintas aktorius Sigitas Jakubauskas sako, kad nebuvo matęs tokios publikos, kuri spektaklio metu nuolat naudotųsi mobiliaisiais telefonais. „Padėkoti galite savivaldybei. Čia labai baisu. Yra tokios tylios scenos, kur skambučiai labai trukdo“, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas S. Jakubauskas.
Pasak pašnekovo, būna, kad per pertrauką žiūrovai kažkam paskambina, o vėliau užmiršta telefoną išsijungti. Pasitaiko tokių netyčinių dalykų, tačiau pastarojo spektaklio metu skambučių būta daugiausiai. Tokį elgesį aktorius vertina kaip nepagarbą ir elementarios kultūros stoką.
Duonkepio žmonos vaidmenį sukūrusi aktorė Monika Šaltytė sako, kad po spektaklio aktoriai apie tokį akibrokštą net pasikalbėjo. Visi scenoje girdėjo ne tik skambučius, bet ir valdininkų „burbėjimus“. Kažkas iš aktorių prisiminė, kaip vieno sostinėje vykusio spektaklio metu garsus aktorius, žiūrovui ėmus kalbėti telefonu, spektaklį nutraukė, pasakęs, kad aktoriai palauks, kol jis baigs kalbėti ir toliau tęs spektaklį.
„S. Jakubauskas po pirmosios spektaklio dalies netgi svarstė, ar nevertėtų salei pakartoti įspėjimo nekalbėti mobiliaisiais telefonais. Nežinau, dėl kokios priežasties žiūrovai telefonų neišsijungė. Vyresnio amžiaus žmonės gal nemoka, o jaunimas gal neturi įgūdžių, nežino etiketo, kaip elgtis teatre“, – sakė M. Šaltytė.
Pasak aktorės, kai spektaklius užsako mokyklos, iš vaikų elgesio galima susidaryti įspūdį ne tik apie tai, ar vaikai skaito knygas, domisi teatru, bet ir apie visą mokyklą. „Šiuo atveju, pagal žiūrovą galima spręsti apie visą įstaigą“, – sakė M. Šaltytė.
Per spektaklius dažniausiai neramūs būna vaikai. Jie nevengia čežinti saldainių popierėlių, bulvių traškučių pakelių. Vaikams aktoriai būna atlaidesni, tačiau akivaizdu, kad iš vaikų kultūros tikėtis ir nebegalima, jei suaugusieji demonstruoja visišką neišmanymą.
O gal savivaldybininkai nepagarbiai elgėsi todėl, kad bilietas į spektaklį jiems tekainavo penkis litus? Paprastai bilietas kainuoja 30-40 litų. Sumokėję už gyvą žodį ir emociją tiek pat, kiek ir už kiaušinių pakuotę, kai kurie valdininkai, panašu, ir elgėsi lyg turguje. O gal į šventę jie buvo atvaryti per prievartą, tad ir elgėsi lyg kankinami elektros kėdės?
Apdovanojimai – ir už šventimą ištisus metus
Nominacijų šventę pradėję savivaldybės „ryšininkas“ Vitalis Lebedis ir „švietimo ekspertė“ Asta Lesauskienė komentavo, kad nominacijų vakarą surengė ir nominuojamuosius asmenis išrinko „nelegali savivaldybės darbuotojų grupė, laisvu nuo laisvalaikio metu ir beveik laisva valia“. Nominacijas pagamino Šiaulių dailės mokyklos vadovė Irena Šliuželienė, šventės metu koncertavo S. Sondeckio menų gimnazijos ansamblis.
Tarti sveikinimo žodį pakviestas Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas pasveikino ne tik administracijos darbuotojus, Tarybos narius, bet ir žentus bei marčias. „Kiekviena įstaiga turi turėti savo vakarą. Dėkoju jums už kruopštų darbą. 777-asis miesto gimtadienis mus įpareigojo geriau dirbti, geriau galvoti ir, patikėkite, kaip sakė vienas išminčius, jeigu darbas būtų malonumas, turtingieji to malonumo mums būtų neatidavę. Mums tenka dirbti, o turtingiesiems – linksmintis. Deja, tokia realybė“, – kalbėjo meras. J. Sartauskas teigė, jog visi susirinko pasižiūrėti iš linksmosios pusės, kas buvo nuveikta per praėjusius metus. „Nominacijų nemačiau, man bus siurprizas. Ko gero, per metus mes įrodėme, kad miestas neprasiskolinęs, kad sugeba tvarkyti finansus ir moka linksmintis“, – teigė jis.
Pirmosios nominacijos „Metų idėja“ nugalėtoju tapo administracijos Kūno kultūros ir sporto skyrius, kuris pasiūlė Šiauliuose įrengti Sacharos dykumą. Šiaulių arenoje vyko Tarptautinės konkūro varžybos ir joms į areną buvo atvežta ne viena tona smėlio.
Antrosios nominacijos „Metų keliautojas“ nominantu tapo mero patarėjas Vaclovas Vingras – už ilgą ilgą kelią nuo administracijos direktoriaus pavaduotojo kabineto per atostogų šalį į mero patarėjo kėdę.
Trečiosios nominacijos „Metų nelegalas“ nugalėtoja tapo Aušros alėjoje rymanti keturių metrų aukščio ir dvidešimties tonų svorio Atgimimą simbolizuojanti granitinė „Aušra“. Todėl, kad ji iki šiol nėra Savivaldybės turtas. Už pastangas legalizuoti „Aušrą“, nominacija įteikta miesto vyriausiajai architektei Rasai Budrytei.
Ketvirtosios nominacijos „Metų klausimas“ nugalėtoju tapo Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis, nuolat sulaukiantis klausimo: „Kur statyti automobilį?“. „Statyti galima, kad tik stovėtų, prieš tai susimokėjus“,- atsiėmęs nominaciją publiką juokino tarnautojas.
Atsiimti penktosios nominacijos „Metų posakis“ į sceną lipo administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas, pagarsėjęs posakiu: „Už pinigus visi gali padaryti, o mes padarykime be pinigų – iš idėjos.“
Šeštąją nominaciją „Metų šaulys“ atsiėmė Savivaldybės Informatikos skyriaus vedėjas Saulius Kondrotas. Tarnautojas pietų pertraukos metu kabinete buvo užkluptas televizijos laidos „Kakadu“ žurnalistų. Jis taikliai „atsišaudė“ į pateiktus klausimus. „Per pietus reikia pietauti, o ne darbe sėdėti“, – pakomentavo „Kakadu“ žvaigždė.
Septintosios nominacijos „Metų įvykis“ nugalėtoju tapo pats meras J. Sartauskas. Dėl nesibaigiančio „baliaus“ – visus metus švęsto miesto 777-ojo gimtadienio.
