„Lietuva – 15 800 km“, – tai užrašas ant nuorodų stulpo Antarktidoje, Vernadskio mokslinėje stotyje. Pirmajai oficialiai lietuvių ekspedicijai į atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą praėjus sėkmingai, jau renkamos naujos norinčiųjų plaukti grupės. Tačiau svarstoma, ar lankyti Antarktidą keliautojams ir turistams nereikėtų uždrausti.
Paliko nuorodą į Lietuvą
Nors pavieniai lietuviai šiame žemyne jau yra buvę, tačiau oficiali tokia ekspedicija – pirmoji. Keletas Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) šių metų kovą organizuotos ekspedicjos pagrindinių tikslų – pirmą kartą istorijoje šiame žemyne surengti kalnų slidinėjimo varžybas, paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą bei pasiekti didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.
„Sakyčiau, pirmoji lietuvių ekspedicija į Antarktidą pavyko ne tik gerai, bet labai gerai. Kadangi visi mūsų numatyti tikslai įvyko ta data, kuria mes planavome“, – pokalbį pradėjo PLKSMA prezidentas Algimantas Kepežėnas. Kelionė ledlaužiu nuo Argentinos, Ušuajos uosto, iki žemyno užtruko pora parų. Pačioje Antarktidoje lietuviai išbuvo aštuonias dienas.
Nusiskundumų iš keliaujančiųjų nesulaukė
„Iš dalyvių nė vienas nepasakė, kad kažkas buvo negerai. Keliavome kartu, su gera nuotaika, gražiai aprengti žaliomis strukėmis. Labai išsiskyrėme iš kitų ekspedicijos dalyvių, tarp kurių buvo vienetai iš dešimties šalių, mūsų grupė buvo pagrindinė“, – pasakojo A. Kepežėnas.
Pašnekovas neslėpė, kad į kelionės pabaigą kai kurie ekspedicijos dalyviai visgi pajuto nuovargį, mat išlipus į krantą reikėdavo nemažai pasivaikščioti, palaipioti kalnais, o kartais ir su pingvinais „padraugauti“. Vėliau – atgal į laivą pripučiamais laiveliais. „Tada pietūs, o laivas plaukia į kitą vietą, kur vėl išlipi. Praktiškai visa diena intensyvi, tik po vakarienės būna pažintiniai dalykai – paskaitos ir filmai apie Antarktidą“, – kelionės įspūdžiais dalijosi kelionių entuziastas.
Labai didelių nenumatytų kliūčių nebuvę – esą ruoštis kelionei buvo pradėta iš anksto ir viskas suderinta su firma, kuriai ir priklauso ledlaužis bei ekspedicijos programa. „Tiesiog reikėjo užsiimti vietas, užsimokėti už gyvenimą laive, o problemų dėl vietų nebuvo. Viskas praėjo sklandžiai“, – užtikrino vienas kelionės organizatorių.
Jis teigė dar ir dabar sulaukiantis žmonių apgailestavimų ir tikinimų, kad būtų vykę kartu. „Bet viskas į tuos pinigėlius atsiremdavo. Kartais reikia to labai norėti, tada tų pinigų negaila“, – neabejoja pašnekovas.
Organizuoja dar dvi ekspedicijas
„Mūsų 28 žmonių grupė buvo viena didžiausių, o gal net didžiausia iš Rytų Europos, kuri buvo Antarktidoje. Tai pastebėjo Vernadskio stoties darbuotojai ir laivo įgūla“, – interneto portalui lrt.lt pasakojo dar vienas iš pirmosios ekspedicijos organizatorių Algirdas Valantiejus. Tačiau tai nebus paskutinis kartas, kai lietuviai išsilaipino šiame žemyne – A. Valantiejus prasitarė, kad jau numatytos dar dvi ekspedicijų datos – lapkritį ir kovą.
Pasak jo, dalis besiruošiančių į antrąją ekspediciją yra tie, kurie dėl asmeninių ar verslo reikalų negalėjo išvykti į pirmąją ekspediciją. Taip pat tie, kurie suprato praėjusios kelionės išskirtinumą. Šįkart grupės planuojamos po penkiolika žmonių. „Kalbėti apie tikslų žmonių skaičių sudėtinga. Grupė turėtų „susilipdyti“ iki spalio“, – skaičiavo antrosios ekspedicijos organizatorius.
Pašnekovas pridūrė, kad programa jau „atšlifuota“ – reikia daug pasiruošimo ir žinių, kad tolimesnės kelionės būtų sėkmingos. Tačiau ši ekpedicija nuo pirmosios šiek tiek skirsis. Kaip teigė A. Valantiejus, Varnadckio stotyje teko matyti žvejybos laimikius, didžiules pagautas žuvis, todėl be pažintinių dalykų planuojama į programą įtraukti ir mėgėjišką žvejybą iš laivų. „Gal turėsime gerą laimikį ir sugausime rekordinę žuvį. Jeigu ruoniai ir pingvinai pasigauna, kodėl negalime pasigauti ir mes?“ – juokais teiravosi pašnekovas.
„Panašioms kelionėms reikėtų planuoti išlaidas nuo 20 tūkst. Viskas priklauso nuo kajučių klasės, laivo ir pasirinkto kelionės laiko. Brangiausia į šį žemyną nuvykti kainuoja Antarktidos vasaros mėnesiais (Lietuvoje – sausį ir vasarį)“, - kainas vardijo A. Valantiejus.
Ribojamas išsilaipinančiųjų srautas
Pasaulio „IAATO“ (International Association of Antarctica Touus i laivar Operators) organizacija, kuri išduoda leidimus ir reguliuoja turistų bei ekspedicijų srautus į įdomiausias ir labiausiai lankomas vietas, pateikia duomenis, kiek ir kokiais laivais žmonių plaukė į Antarktidą.
Be pirmosios lietuvių ekspedicijos šiame žemyne jau yra buvę apie 10–15 lietuvių. Per 2007–2008 m. Antarktidoje iš viso apsilankė apie 50 tūkst. turistų. Pirmoji lietuvių ekspedicija į sąrašus bus įtraukta į 2010-2011 m. statistiką.
A. Valantiejaus pasiteiravus, ar tokios lietuvių ekspedicijos į šį žemyną galėtų dažnėti, šis atsakė manantis, kad tai – išskirtinis produktas, kuris negali tapti masiniu. Tokios ekspedicijos esą gana brangus malonumas ir į jas vyksta pasiruošę ir turintys aiškius tikslus žmonės.
„Didelių srautų negali būti. Daugumai žmonių tai yra vienas iš gyvenimo ir pasaulio pažinimo tikslų, tačiau ir toliau bus ribojamas žmonių srautas“, – teigė pašnekovas. Anot jo, tokie ribojimai yra tam, kad nepradėtų plaukioti didieji kruiziniai laivai, kuriose – keli tūkstančiai keleivių, galintys pažeisti gamtos balansą.Nepatiriami atšiaurių sąlygų iššūkiai?
„Reikia paminėti, kad siekiant nepernešti ligų, bakterijų, augalų sėklų ar sporų ir taip nepakeisti susidariusios gamtos pusiausvyros laive reikia dezinfekuoti apavą. Prieš lipant į laivelius ir plaukiant į krantą reikia „perbristi“ kelias vonias su dezinfekuojančiu skysčiu“, – procedūrą pristatė A. Valantiejus. Esą paskutiniuosius dešimtmečius stebimi didžiuliai pokyčiai ir sprendžiamas klausimas, ar iš viso nereikėtų uždrausti Antarktidos lankymą keliautojams ir turistams.
Tuo metu Kęstutis Navickas, „Baltijos aplinkos forumo“ darnios plėtros ekspertas, mano, kad tokios ekspedicijos – savo smalsumo ar tuštumo patenkinimas.
„Kiek skaičiau pirmosios [lietuvių] ekspedicijos aprašymą, žmonės ten nevažiuoja minimaliomis sąlygomis, negyvena palapinėse. Jie važiuoja su pakankamu komfortu. Ten nėra išteklių ar infrastruktūros, tik mokslinė, taigi viskas yra transportuojama“, – interneto portalui lrt.lt sakė pašnekovas.
„Kokiu tikslu? Visi pripažįsta, kad Antarktidos ekosistemos yra labai jautrios ir jos tokios susiformavę dėl to, kad yra atšiaurios sąlygos. Kiekviena mūsų intervencija su „pižoniškais“ poreikių patenkinimais neprisideda prie ekosistemos palaikymo“, – tęsė K. Navickas.
Jis teigė suprantantis ir pateisinantis tik tas ekspedicijas, kurios turi mokslinį ar tiriamąjį tikslą ir taip prisideda prie bendro ekosistemos supratimo, išsaugojimo galimybių.
„Kai važiuojama, nes turima pinigų ir norima pasididžiuoti, kad jų turima, bet nesiekiama patirti tikrų šiaurės ar atšiaurių sąlygų metamų iššūkių – tą aš vadinu beprasmybe. Bet kokiu atveju kaina plačiąja prasme yra kažkieno kito sąskaita“, – pokalbį baigė K. Navickas.
Vytenis Radžiūnas
