Iš viso „Anykščių vyno“ fasadą papuošė dešimt M. Jovaišos sukurtų kadrų, kuriuose vaizduojami ne tik gražiausi Anykščius supančios gamtos vaizdai, bet ir kultūriniai objektai – tai laukų ir miškų apsupta Šventosios upė, Rubikių ežeras, virš medžių viršūnių pakilęs Lajų takas, įspūdingo grožio Burbiškių dvaras, aukščiausia Lietuvoje Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir kitos Anykščiuose lankytinos vietos.
Įspūdingą galeriją po atviru dangumi „Anykščių vyno“ atstovai sukūrė viso labo per porą mėnesių, visos galerijoje eksponuojamos fotografijos priklauso M. Jovaišos nuotraukų ciklui „Neregėta Lietuva“.
Pasak „Anykščių vyno“ gamybos vadovės Liubovės Rebiatnikovos, padovanoti miestui ir jo svečiams unikalią galeriją įkvėpė noras papuošti Anykščių miestą ir parodyti jį neįprastu, dažnam neregėtu rakursu, taip pat paskatinti kitų Lietuvos vietovių gyventojus aplankyti Anykščius.
„Įsikūręs pačiame miesto centre, „Anykščių vynas“ Anykščiuose veikia jau beveik šimtą metų – per šį ilgą laikotarpį sukūrėme itin glaudų santykį su miestelėnais, tapome reikšminga vieni kitų gyvenimo dalimi ir net savotiškai vienu iš miesto simbolių. Be to, tai ypatingo grožio kraštas, apdovanotas įkvėpiančiais gamtos vaizdais, unikaliu architektūriniu paveldu. Todėl kai užklupus pasaulinei pandemijai supratome, kad šįmet vasaros atostogas leisime Lietuvoje, panorome atsiverti originalioms, netradicinėms idėjoms, taip ne tik pradžiugindami anykštėnus, bet ir sukurdami dar vieną lankytiną vietą miesto svečiams. Juk galerijoje eksponuojami kadrai atspindi unikalų, dažnam išties neregėtą šio krašto grožį, puoselėja lietuviškumo, patriotizmo dvasią“, – sako L. Rebiatnikova.
Tuo tarpu parodos autorius M. Jovaiša pasakoja, kad nors galerijos po atviru dangumi Lietuvoje ir nėra naujiena, šioji – išties unikali.
„Ši paroda sukomponuota taip, kad džiugintų anykštėnų akį, kad būtų miela širdžiai į savo kraštą galbūt net naujomis akimis pažiūrėti. Nors tokių netradicinių galerijų, kai mano darbai eksponuojami po atviru dangumi, Lietuvoje jau buvo galima išvysti, paroda Anykščiuose yra pirmoji tokia, kai darbai yra ypač didelio formato – nuotraukų aukštis parodoje siekia net keturis, plotis – tris metrus“, – sako fotomenininkas.
Su kone kiekviena parodoje eksponuojama nuotrauka M. Jovaiša turi ypatingą santykį. „Pavyzdžiui, Burbiškio dvaras man – ypatingo grožio vieta: ten ir tiesiog pabūti jauku, ir apsistoti ar restorane pavalgyti visad gera. Sutvarkytos jo apylinkės – vienas malonumas pasivaikščioti. Ir Rubikių ežeras didelį įspūdį kelią – didžiulis, vingiuotais krantais. Atskiro paminėjimo vertas ir Lajų takas, tapęs tikru iššūkiu gražiai nufotografuoti – iš paukščio skrydžio jis nelabai matosi, todėl teko nemažai pavargti, kol gavosi gerų kadrų“, – pasakoja.
O ir pats Anykščių miestas M. Jovaišai yra artimas ir brangus. „Aš labai myliu šį miestą. Savo jaunystės metais čia, pas rašytoją A.Vienuolį bute, gyveno ir mokytojavo mano senelis, Leonas Jovaiša... O ir šiaip netrūksta priežasčių čia vis vėl ir vėl atvažiuoti – tai pas draugus aplankyti, tai pabendrauti su anykštėnais. Pavyzdžiui, Anykščių biblioteka net kelis kartus yra pakvietusi dalyvauti skirtinguose
renginiuose, ir visada mielai atvažiuoju. O jei lankau draugus, tuomet būtina atlikti ritualą – visad tarytum privalau niurktelti į šaltą Šventosios vandenį. Anykščiai man asocijuojasi su daugybe šiltų emocijų – čia ir poilsiavietės nepaprastai jaukios, ir su kolegomis esame nesyk atvažiavę, ir dukrą į kūrybinę stovyklą buvau čia atsiuntęs... Labai daug sentimentų, prisiminimų“, – pasakoja.
Anykščių vaizdus iš paukščio skrydžio įamžinusios fotografijos eksponuojamos miesto centre, ant „Anykščių vyno“ gamyklos fasado iš Dariaus ir Girėno gatvės pusės. Planuojama, kad apžiūrėti įspūdingo dydžio galeriją po atviru dangumi bus galima neribotą laiką.
