„Norėčiau, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę pasimokyti. Labai noriu, kad neprapultų vaikai ir ateities kartos ateitis pasaulyje. Tai reali grėsmė“, – BNS sakė vienas iš idėjos iniciatorių, Vilniaus miesto mero patarėjas Povilas Poderskis.
Pasak jo, programavimo įgūdžiai tampa ne mažiau svarbūs nei kalbų ar matematikos pagrindai.
Pasak P.Poderskio, sulaukus palaikymo ir subūrus komandą žmonių, jau turinčių patirties mokant vaikus programuoti, pirmokams mikrokompiuterius padovanoti bus siekiama jau kitąmet.
„Nusprendėme, kad tai turėtų būti kitų metų rugsėjo pirmąją – visi pirmokai gautų tuos įrenginius atėję į mokyklą“, – sakė P.Poderskis.
Mikrokompiuteriais vadinami nedideli ir palyginti pigūs įrenginiai, kuriuose pagrindiniai kompiuterio komponentai integruoti į vieną plokštę. Prie jų gali būti jungiami kiti komponentai, išplečiantys tokių kompiuterių galimybes.
Pasak P.Poderskio, nuo įprastų kompiuterių ir kitų šiuolaikinių išmaniųjų prietaisų mikrokompiuteriai skiriasi tuo, kad jie skirti turinio kūrimui, o ne jo vartojimui.
„Gavęs tą kompiuterį tu neturi jokio kito pasirinkimo, tik kažką kurti su juo. Ir tai būtent ir yra mokymosi įrankis, kuris gali padėti išmokti programavimo. Aišku, teisingai pastebėta, kad tai negali būti tik gabaliukas geležies – turėtų būti mokymo programa. Idealiu atveju, duotume visą gražų paketą moksleiviui ir ten būtų instrukcija, pavyzdžių, informacija apie tai, kur jis gali rasti daugiau informacijos, apie tai, kur yra saugios erdvės jam dirbti, nes mes taip pat galvojame apie skurdesnius, socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie galėtų tuo užsiimti dienos centruose, kad būtų bibliotekose, mokyklose atviros erdvės, kur vaikai galėtų ateiti ir gauti pagalbą“, – sakė jis.
Mikrokompiuterį moksleiviai galėtų mokytis prijungti prie įvairių įrenginių, susikonfigūruoti jį taip, jog galėtų žaisti žaidimus. Tai nebūtų vien tik programavimui skirtas prietaisas: jo galimybės galėtų būti išnaudotos ir kuriant menines instaliacijas. Idėjos autoriai tikisi, kad mikrokompiuteriai padėtų moksleiviams suprasti, kad programavimas gali būti pritaikomas pačiose įvairiausiose veiklose.
Pasak P.Poderskio, su šiuo įrenginiu prisijungti prie interneto nebūtų paprasta, tam reikėtų papildomų žinių. Todėl, jo nuomone, papildomų saugumo problemų tokių įrenginių naudojimas neturėtų sukelti.
Šiuo metu galvojama, kokio gamintojo technologiją pasirinkti ir kokius komponentus įtraukti į paketą, kurį gautų moksleiviai. Vieno mikrokompiuterio kaina turėtų siekti apie 30 eurų, kol kas svarstoma rinktis „Raspberry Pi“ modelio mikrokompiuterius.
Skaičiuojama, kad norint tokiais įrenginiais apdalinti 90 tūkst. vaikų, reikėtų apie pusantro milijono eurų. Kainuotų ir mokomosios medžiagos, apipavidalinimo parengimas, už darbą mokėti planuojama ir vaikus konsultuosiantiems specialistams.
P.Poderskio teigimu, prie iniciatyvos finansavimo prisidėti norą pareiškė informacinių technologijų bendrovės, kitos verslo įmonės.
„Mes ieškotume ilgalaikių partnerių, kurie prisidėtų prie to projekto, remtų ir tie pinigai būtų renkami kasmet ir tai taptų gražia tradicija didesnėms korporacijoms ir užtikrintų finansavimą. Mes taip pat nusprendėme, kad tie, kurie dirbs prie šio projekto, tai nebus savanoriškais pagrindais iš geros dūšios, bet jie turės gauti už darbą atlyginimą. Todėl mums reikės tų pinigų administracijai, mokymams“, – sakė P.Poderskis.
Artimiausi šios iniciatyvos vykdytojų laukiantys darbai – diskusijos dėl geriausio technologinio sprendimo ir projektui įgyvendinti reikiamų lėšų rinkimas, užsakymo derinimas su pasirinktu gamintoju. Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ją įgyvendinti padės ir savivaldybės. Kol kas palaikymą šiam projektui yra išreiškęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
