Lietuvos verslo konfederacijos (LSVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pasakoja, kad verslas puikiai suvokia, jog tokios sistemos paleidimas kelia tam tikrų problemų, nes prisitaikyti naujos sistemos kainuoja.
„Laikinai kaštai padidėja, verslui atsiranda papildomų darbų. Tačiau tokios sistemos atsiradimas yra neišvengiamas, skaitmenizavimo šiandieninėje situacijoje neišvengsime. Nors tai yra problema, kurią reikia išspręsti, bendrai paėmus sistemų skaitmenizavimas vertinamas gerai, nes turėtų padėti lengvinti atskaitomybės naštą ir skaidrinti verslų ataskaitas. O ateityje bus lengviau atsiskaityti priežiūros institucijai“, – mano jis.
Tačiau verslininkų namų direktorius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius Donatas Žiogas yra griežtesnės nuomonės. Jam, kaip informatikui, sunkiai įsivaizduojamas sklandi buhalterinių programų integracija su naująja sistema.
„Paimkime labai mažą įmonę. Jei atsiranda papildomi reikalavimai iš valstybės, buhalterio gali nebeužtekti, reikės kažką papildomai samdyti arba tas pats žmogus, kuris veda apskaitą prašys didesnio atlyginimo. Lygiai taip pat dalis įmonių veda apskaitą apskaitos tarnybose ar samdo tą paslaugą iš šalies. Vėlgi tos paslaugos bus papildomai apmokestintos. Verslas stebi tokias papildomas išlaidas“, – komentuoja D. Žiogas.
Įmonės arba mažins pelnus, arba naštą permes vartotojams
Didėjančius kaštus įmonėms teks kažkaip padengti, tikina pašnekovai. Pasak M. Dubnikovo įmonės turės du kelius: arba mažinti savo pelno dalį, arba perkelti ant klientų.
„Greičiausiai didžioji dalis verslų šią naštą patirs mažindami savo pelnus, o kažkokia dalis, be abejo, bus perkelta ir vartotojams, nes tai yra kaštai, kurie turi būti padengti. Sprendimas priklauso nuo įmonės. Vienos gali lengvai kaštus perkelti vartotojams, kitos to negali“, – komentuoja LSVK Mokesčių komisijos pirmininkas.
Nors sklandus įdiegimas sukelia papildomų rūpesčių ir patiems verslininkams, ir personalui, kuris turi išmokti sistema naudotis, pašnekovo nuomone, vėliau sistemų įdiegimas leidžia dirbti nuosekliau ir lengviau.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip ir visos IT sistemos, kurios įdiegiamos į įmones, lemia tai, kad verslai patiria mažiau kaštų. Kažkada turėjome apskaitą ir buhalteriją vien tik popieriuje: reikėjo daug daugiau įgūdžių ir laiko tam, kad apdorotume ataskaitas. Kai atsirado elektroninės apskaitos sistemos iš pradžių patyrėme papildomus kaštus, reikėjo įsigyti tas sistemas, išmokyti kolektyvą jomis naudotis. Vėliau visa tai baigėsi ir dabar vienas žmogus gali daug didesnį darbą padaryti ir gauti didesnį atlyginimą. Ilgainiui tie kaštai santykinai mažės ir patogumas turėtų augti. Verslas labai šito tikisi ir, jei kažkas klius ar neveiks taip, kaip yra tikimasi, tai be abejo bus diskutuojama dėl šios sistemos“, – komentuoja jis.
Administracinė našta bus daug didesnė nei buvo teigiama
Tačiau kol vienas pašnekovas neabejoja, jog ilgalaikėje perspektyvoje verslai iš šios sistemos tik išloš, kitas įsitikinęs, kad sistema neatneš tos naudos, kurios tikėtasi. Vienas pagrindinių i.MAS tikslų – skaidresnis verslas. Pasak D. Žiogo, Lietuvoje dažniausiai ką nors priimant prisidengiama blogaisiais atvejais, kuomet verslas veikia nesąžiningai. O tokia sistema to nesustabdys.
„Dėl tų kelių nesąžiningų turi kentėti visas verslas. Pas mus nesugebama išgaudyti tuos verslus, kurie piktnaudžiauja ir dėl to yra našta didžiulė visoms įmonėms. Aš manau, kad tie, kas veikia nesąžiningai ir toliau ras būdų kaip veikti nesąžiningai ir apeiti sistemą“, – komentuoja Verslininkų namų direktorius.
Pats pabandęs prisijungti prie sistemos D. Žiogas įsitikino, kad administracinė našta bus kur kas didesnė nei atrodė iki testavimo.
„Prieš matydami sistemą galvojome, kad bus galima teikti registrus, o registrai teikiami tik tam tikra forma. Vadinasi visos buhalterinės programos turės būti pritaikytos, nes po vieną sąskaitą tikrai verslas nerašinės ir nesiuntinės“, – sako jis.
Pasak jo, tik paleista sistema jau strigo, o savaitgalį daugelis dar ilsėjosi, tad didžiosios dalies krūvio sistema dar nepatyrė. Pašnekovas teigia, kad elektroninio PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemio veikimas suprantamas. Klausimų kelia elektroninių važtaraščių (i.VAZ) išrašymas realiu laiku.
„Didesnės įmonės, natūralu, kad turės automatizuoti sistemos duomenų pateikimą į i.MAS sistemą, o kadangi viskas vyks realiu laiku, tai pareikalaus tikrai daug resursų. Smulkiosioms įmonėms reikės apsiginkluoti kantrybe ir skirti papildomus finansinius resursus. Pačios smulkiausios įmonės, iki kelių darbuotojų, išrašo iki 100 sąskaitų per mėnesį. Galbūt jos kol kas galės naudotis sistema tiesiogiai ir ja išrašyti važtaraščius be kažkokių papildomų integracijų. Ateityje galbūt tai supaprastins buhalterinę apskaitą. Bet tai yra labai labai mažoms įmonėms“, – pabrėžia D. Žiogas.
Visgi jis taip pat pritaria, kad kiekvienas bent truputį paaugęs verslas vartoja tam tikrus IT įrankius savo versle. Tad integracija turės vykti.
VMI: smulkus verslas jokių papildomų išlaidų nepatirs
VMI duomenimis, nors sistema ir strigo, jau daugiau nei 10 tūkst. įmonių atstovų prisijungė prie i.MAS ir vykdė duomenų apskaitos procesus. i.SAF ir i.VAZ posistemių sukūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė teigia, kad tie, kurie prisijungė sklandžiai perkėlė važtaraščių ir PVM sąskaitų faktūrų informaciją. Tačiau dėl didžiulio srauto, ne visiems vartotojams pavyko prisijungti.
„VMI kartu su sistemos diegimo partneriais dirbo ir savaitgalį, kad išspręstu visas kylančias problemas. Nuolat bendraujame su mokesčių mokėtojais, atsižvelgiame į pateiktas pastabas. Testavimui skirto laikotarpio metu, sistemos diegėjai atsižvelgia į gautus mokesčių mokėtojų laiškus ir nedelsiant reaguoja į pastebėtas sistemos klaidas. Šiuo metu yra dvi kritinės klaidos, kurios yra šalinamos“, – komentuoja V. Ginevičienė.
Pasak jos, kad smulkus verslas jokių papildomų išlaidų nepatirs: tiek PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tiek ir važtaraščių informaciją galima bus pateikti „online" režimu i.MAS sistemoje. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas, prisijungęs prie i.SAF posistemio, galės tiesiog portale supildyti išrašomos sąskaitos faktūros duomenis, o i.VAZ posistemyje naudotis ir e.važtaraščio išrašymo funkcija, leisiančia atsisakyti popierinių važtaraščių. Jokia papildoma kompiuterinė programa ar sistemų integracija šiuo atveju nėra reikalinga. Be to, ne visoms įmonėms reikės naudoti i.VAZ – yra labai daug išimčių smulkiam verslui.
Vis dėlto didesnės kompanijoms teks piniginę papurtyti: jos turėjo ar turės investuoti lėšų pritaikyti savo sistemas automatiniam duomenų perdavimui Mokesčių inspekcijai.
„Suprantame, kad verslas turi nedaug laiko prisitaikyti prie būsimų pokyčių, ir norime akcentuoti, kad VMI tikrai neskirs jokių baudų bei netaikys kitų sankcijų dėl netyčinių klaidų ar vėlavimų. Mokesčių mokėtojams teiksime visokeriopą pagalbą ir konsultacijas, kad verslininkai kuo lengviau apsiprastų su naujais procesais“ – primena V. Ginevičienė teigdama, kad pradžioje, t.y. nuo spalio 1 d., kada 5sigalios sistema, baudos nebus taikomos.
