Mūsų keliuose važinėja nemažai antros kartos „Renault Megane“ automobilių. Versijos su hečbeko tipo kėbulais dėl specifinių formų iškart krinta į akį, metai jų labai „padorūs“, o ir kaina tikrai verta dėmesio. Antrasis „Renault Megane“ visada domina tuos naudotų automobilių pirkėjus, kurie ieško gana „jauno“ naudoto automobilio už gerą kainą. Kodėl šio automobilio kaina tokia viliojanti, ar vertas šis „prancūzas“ dėmesio ir pinigų?
Antros kartos „Renault Megane“ riedėjo konvejeriu nuo 2003 iki 2009 metų, todėl pagyvenusio Lietuvos automobilių parko kontekste atrodo visai šviežiai. 2003 metais „Megane“ buvo išrinktas Europos metų automobiliu, o kitas metais buvo geriausiai parduodamu šios klasės automobiliu Europoje. Be to, automobilis turi savo veidą – kadaise dėl šio automobilio stiliaus būta nemažai diskusijų, tačiau net ir šiandien antrasis „Megane“ atrodo tikrai šiuolaikiškai. Socialinių problemų šis „prancūzas“ tikrai nekelia – oriai išlipti iš tokio automobilio galima net ir sustojus aikštelėje šalia naujutėlio verslo klasės sedano.
Rūdys jam nėra baisios
Antros kartos „Megane“ kėbulas vertas pagarbos – nepriklausomai nuo surinkimo vietos šis „Renault“ yra tikrai neblogai apsaugotas nuo rūdžių. Metalinės kėbulo dalys yra cinkuotos, o priekiniai sparnai ir variklio dangtis šiame automobilyje yra pagaminti iš polipropileno, tačiau ant galinių sparnų arkų rūdžių pagyvenusiuose egzemplioriuose pasitaiko. Jei nėra išlikusių nuo akmenukų saugančių lipdukų, ratų pakeliamos smiltys ir akmenys nudaužo dažus iki pat metalo. Todėl pasirūpinkite, kad galinius sparnus saugotų minėtos apsauginės lipdukų juostelės – jų netekti galima net plaunant automobilį stipria vandens srove.
Tiesa, kalbų apie kėbulą vien liaupsėmis pabaigti nepavyks. Erzina tai, kad guminės langų sandarinimo juostelės atsiklijuoja be jokių pastebimų priežasčių, o iki 2005 metų pagamintuose hečbekuose retsykiais dėl atsiradusių vidinių įtempimų sutrupėdavo bagažinės dangčio langas. Ši problema buvo išspręsta atšaukiant lankymąsi firminėse remonto dirbtuvėse. Kita vertus, įmanoma įsigyti ir automobilį, kurio šeimininkas kažkada ignoravo kvietimą apsilankyti remonto dirbtuvėse. Todėl, jei yra galimybė užmesti akį į serviso knygelę, derėtų patikrinti šį faktą.
Elektrikų siaubas
Bene silpniausia antrojo „Renault Megane“ sritis – visa elektrinė dalis. Tai tikras elektrikų siaubas. Labai greitai oksiduotis linkę žibintų kontaktai, drėgmė tikrai dažnai „nukauna“ ksenono blokus, dėl lokalaus perkaitimo apsilydo (patamsėja) žibintų vidinis paviršius (pastarasis defektas konstruktorių buvo ištaisytas 2006 metais).
Antros kartos „Renault Megane“ konvejeriu riedėjo nuo 2003 iki 2009 metų. (nuotr. Gamintojo)
Žibintai ir jungtys prie jų – tai tik „uogelės“. Pretenzinga yra ir visa klimato kontrolės sistema. Paprasčiau (t.y. pigiau) jei problemos kiltų dėl sugedusio ventiliatoriaus ar valdymo bloko. Tačiau po 100 tūkst. kilometrų ridos gana dažnai paskutinį atodūsį išleidžia kondicionieriaus kompresorius.
Automobilių remonto specialistai primena, kad šioje jautrioje srityje gali padėti ir tinkama automobilio priežiūra.
„Stenkitės, kad drėgmė nesikauptų ant automobilio grindų. Balos nuo prinešto sniego čia būtų didelis blogis, nes po vairuotojo krėslu šiame automobilyje yra jungčių blokas. Taip pat primygtinai patarčiau bent kartą per metus pravalyti drenažinius vandens kanalus prieš priekinį stiklą. Atliekant šią operaciją tektų nuimti plastikinį dangtį ir dalį valytuvų mechanizmo. Tačiau tai būtina operacija, kitaip automobilio salonas gali tapti savotiška pelke, o valytuvų mechanizmas su savo lepiu varikliuku ilgai neištemptų dirbdamas pusiau panardintas į vonią,“ – sakė automobilių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas.
Varikliai neblogi, bet silpnų vietų turi
Antros kartos „Renault Megane“ motorai yra tikrai neblogi, bet ir jie turi silpnesnių vietų. Ir vėl tenka pripažinti, kad papildomo dėmesio čia reikalauja elektrinė dalis. Turbūt kiekvienas „Megane“ šeimininkas žino kur yra ir kaip keičiamos individualios kiekvienam cilindrui uždegimo ritės.
„Iki 2006 metų „Renault“ montuodavo „Sagem“ degimo rites. Jei jos ištempdavo iki 40 tūkstančių, tai jau būdavo labai geras rodiklis. Reikalai pasitaisė po modelio atnaujinimo. Po 2006 metų buvo montuojamos jau „Denso“ arba „Beru“ degimo ritės, kurios yra gerokai ilgaamžiškesnės. Tiesa, visos jos labai nemėgsta drėgmės. Tad plauti benzininių variklių primygtinai nerekomenduočiau. Ir dar viena detalė, tik jau ne iš elektros srities. Kai susiruošite keisti dujų skirstymo mechanizmo diržą, prie to pačio keiskite ir vandens siurblį. Taip bus paprasčiau, nes iš savo praktikos galiu pasakyti, kad daugiau 60 tūkst. kilometrų ištarnauja reta pompa,“ – patirtimi dalinosi Ž. Janušauskas.
Pasak automobilių meistro, pagrindiniai į „Renault“ montuojami benzininiai varikliai, nesigilinant į visas subtilybes, yra tipiniai vidutiniokai, kurie tinkamai prižiūrimi gali pravažiuoti daugybę kilometrų. Tą patį galima pasakyti ir apie dyzelinius variklius. Neblogi, bet savo reputacija jie gerokai atsilieka nuo analogiško darbo tūrio „Peugeot/Citroen“ variklių.
Saugokitės „automatų“
Dabar apie sukimo momento perdavimą ratams. Antros kartos „Megane“ komplektuojami penkių arba šešių pavarų mechaninėmis dėžėmis, kurios nėra perdėm kaprizingos. Tiesa, perjungimo mechanizmas galėtų veikti tiksliau, o po 100 tūkstančių kilometrų labai dažnai pro riebokšlius pradeda sunktis tepalai. Į grubų ir netolygų sankabos darbą dėmesio kreipti nereikėtų – nors visa tai ir panašu į defekto požymius, bet tai yra šio „prancūzo“ norma. Yra dar ir versijos su automatinėmis pavarų dėžėms, bet čia jau prasideda džiaugsmai automobilių remonto specialistams, bet tik ne automobilių šeimininkams.
„Šiame automobilyje buvo montuojamas adaptyvus automatas, žymimas kodiniu pavadinimu „DP0“. Analogiška pavarų dėžė, tik kitu vardu buvo montuota į „Peugeot/Citroen“ automobilius. Dar 1999 metais debiutavęs agregatas visą gamybos laiką buvo tobulinamas, bet taip ir liko neprognozuojama uždelsto veikimo bomba – sprogti ši bomba gali vos po kokių 70 tūkst. kilometrų ridos. Jei matau, kad „Renault“ į mano dirbtuves atveža autovežis, man jau aišku, kad tai dar vienas galą gavęs „automatas“. Jautrumas šios dėžės – neišpasakytas. Ji nenori dirbti neįšilusi, labai jautri tepalo lygio svyravimams (matuoklės ten nėra, tikrinti lygį tenka pakėlus automobilį ant keltuvo). Sugesti ten gali bet kas. Ir hidrotransformatorius, ir moduliacijos vožtuvai ar visas hidroblokas.“ – sako automobilių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas.
Verdiktas: šiek tiek automobilio už prieinamus pinigus
„Renault Megane“ gąsdina savo ligomis ir kaprizais. Visiškai suprantama, kodėl jo kaina yra tokia „humaniška“. Tai nėra tas automobilis, kurį siūlytume rinktis bet kuriuo atveju ir negalvojant apie kitas alternatyvas, bet jis visai šiuolaikiškas, dailus ir neblogai važiuojantis automobilis su komfortiška pakaba. Tiesiog jūs gaunate nemažai tikro automobilio už nedidelę pinigų sumą. Tik reikia žinoti, kad jį dar reikės epizodiškai tvarkyti. Kartais – net ne visai pigiai.
Todėl atsargiai rekomenduoti galėtume tik atnaujintus „Megane“, kurie nuo konvejerio riedėjo nuo 2006 metų. Prancūzai juos vadina antros fazės „Megane“, nemažai šio automobilio vaikiškų ligų čia buvo jau išgydytos. Automobilio variklio versija čia būtų praktiškai nesvarbi. Svarbiausia, kad automobilis būtų su mechanine pavarų dėže.
„Renault Megane“ benzininiai varikliai:
Žymėjimas: gamyklinis variklio pavadinimas, galia a.g./kw/ aps. per min., maitinimo sistema, gamybos metai.
Dyzeliniai varikliai:
Žymėjimas: gamyklinis variklio pavadinimas, galia a.g./kw/ aps. per min., maitinimo sistema, gamybos metai.
