Nors per karantino laikotarpį automobilių pardavimai sustojo, vasaros pradžioje buvo fiksuojami rekordiškai didelis įvykdytų sandorių skaičius. Skelbimų portalo autoplius.lt vadovas Artūras Mizeras pasakoja, kad tuo metu buvo fiksuojama net ir mažėjanti vidutinė naudotų automobilių kaina.
„Nedidelį vidutinės naudotų automobilių kainos sumažėjimą pastebėjome antrame ketvirtyje, tai yra nuo balandžio iki birželio mėnesio. Pats sumažėjimas iš esmės nebuvo labai didelis. Jeigu prieš tai, kaip skaičiavome vidutinę automobilio kainą, ji buvo 4700 eurų, tai antrąjį ketvirtį buvo pamažėjusi iki 4600 eurų
Žvelgiant į liepos ir rugpjūčio mėnesius, kažkokių esminių pokyčių šioje vietoje nefiksuojame“, – pasakojo A. Mizeras.
Ūgtelėjo kainos
Pašnekovas priduria, kad dabar parduodamų transporto priemonių rinkoje galima įžvelgti du esminius pokyčius – pasiūlos sumažėjimą ir kainų augimą.
„Pagal tai, kad pati pasiūla parduodančiųjų šiuo metu yra ganėtinai sumažėjusi, o paklausa, ką mes matome, kiek skambina pardavėjams ir kokios yra skelbimų peržiūros, tai ji yra netgi šiek tiek aukštesnė negu pernai.
Jau čia kaip ir rinkos dėsniai turėtų diktuoti, kad jeigu paklausa viršija pasiūlą, tai kainos labiau netgi potencialo turi šiek tiek kilt į viršų, bet tie pokyčiai, kurie atsiras, jie nebus tokie pastebimi. Tai priklauso nuo automobilio ir čia kalbame apie kelis procentus.
Yra gal tų, kurie atidėjo savo automobilio pardavimą, ganėtinai nemažai išpirkta buvo ir prieš automobilių taršos mokestį, ištuštintas asortimentas, galbūt vyksta toks atsiskyrimas. <...> Yra dalis visuomenės, kuri kiek jautriau reaguoja, turi neigiamų pokyčių dėl pandemijos, todėl atideda automobilio pardavimą.
Mes nesame izoliuota rinka ir bent trečdalis naudotų automobilių sandorių įvyksta juos pirmą kartą registruojant Lietuvoje, tai yra importuojant iš kitų Europos šalių. Ir tose kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, kuriuos mums yra aktualiausios kaip pagrindinės automobilių tiekėjos, taip pat fiksuojamas nedidelis kainų augimas ir pasiūlos sumažėjimas.
Vadinasi, nusipirkti importuotojams už geresnę kainą, patrauklesniu pasiūlymu, galimybės šiuo metu yra mažesnės, negu kaip buvo pernai tuo pačiu metu. Tai, atrodytų, visi ženklai turėtų sakyti, kad netgi šiek tiek tikėtina vidutinės kainos nedidelis augimas“, – pastebėjo A. Mizeras.
Menkai pastebima taršos mokesčio įtaka rinkai
Paklaustas, ar liepą įsigaliojęs taršos nulėmė skirtingas kainų tendencijas, pašnekovas tikino, kad kol kas pateikti išvadas yra gana per anksti, tačiau prognozuojama, kad įstatymų pakeitimai situacijos nepakeis ir ateityje.
„Kalbant apie importuotų senesnių automobilių kainas, tai ten pastebimo pokyčio nematome ir tikriausiai priežastis čia bus ta, kad jeigu mes kalbam apie 20 metų senumo automobilį, tai ten gerokai didesnę jo kainos dalį sudaro individualaus automobilio kokybė ir būklė.
Kitaip sakant, tas mokestis įtakos nepadarys. Be to, pats mokesčio dydis nėra didelis. Galbūt buvo daugiau tokių kalbų, daugiau baimės, gal tai darė įtaką, bet reikėtų šiek tiek palaukti, visgi tikriausiai čia niekas nepasikeis.
Tiesa, jeigu žiūrėtumėme į parduotų automobilių amžių, tai matom, kad sandorių kiekis būtent nuo 15 metų ir mažiau, iš esmės, 20 metų, krito, buvo vienas žemesnių. Kita vertus, birželio mėnesį šiek tiek paaugo. Galbūt čia yra toks išsilyginimas, kai rudenį galėtumėme geresnes išvadas daryti“, – tikino A. Mizeras.
Pataria automobilį pirkti rudenį
Pasak pašnekovo, tinkamiausias metas automobilio įsigijimui galėtų būti laikomas rudens sezonas. Tiesa, teigiama, kad šie metai dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos pasaulyje yra ganėtinai neįprasti.
„Tikėtina, kad ruduo galėtų būti tas metas. Šie metai yra ganėtinai iškraipyti, nes įprastai yra du pikiniai sezonai – pavasaris ir ruduo. Ir tuo metu pati pasiūla būna didžiausia, tai kaip ir būtų logiška, kad kaina galėtų šiek tiek sumažėti. Taip pat rudenį yra faktorius, kad norima greičiau parduoti automobilį, nes po dviejų mėnesių jis taps metais senesnis.
Gali būti, kad tiesiog norima iki rudens jį parduoti, galbūt taip pat žiemai pasirinkti geresnį variantą. Taip pat pasiūlos rudenį daugiau, paklausa gal tiek stipriai tiek nekyla tai truputėlį tos kainos gali būti šiek tiek mažesnės, bet tai labai individualu ir tų kelių procentų tikriausiai sunku būtų pasakyti, ar tai pastebima“, – mano A. Mizeras.
Ištuštėjusios JAV aikštelės
Serviso paslaugas teikiančios ir automobilius iš JAV importuojančios įmonės „Autohausas“ vadovas Mindaugas Čepukaitis pastebi, kad pandemijos kirtis automobilių rinkai iš pat pradžių buvo ypač ženklus, tačiau situacijai pagerėjus, keitėsi ir pardavimų tendencijos.
„Pastarasis pusmetis gerokai pakoregavo tiek europietiškų, tiek amerikietiškų automobilių pardavimo rinką. Bene didžiausia įtaka tam turėjo visa pasaulį sustabdžiusi pandemija. Ne išimtis ir automobiliai iš JAV, vos prasidėjus pandemijai Amerikoje, sustojo dalies uostų veikla, užsidarė kai kurių aukcionų aikštelės, todėl vienu metu sustojo visa prekybos grandinė, tapo sunku tiek įsigyti automobilį aukcione, tiek jį parsigabenti.
Tuo metu Lietuvoje, užsidarius užsienio valstybių sienoms, prasidėjus karantinui, krito importuotų automobilių kainos, pardavėjai, pajautę ekonomikos sulėtėjimą, suskubo, kad ir pigiai, bet parduoti turimus automobilius.
Šiandien, kai pasaulis išmoko gyventi su esama situacija, automobiliu kainos grįžo į prieš pandeminį lygį, sumažėjo tik jų pasiūla“, – kalbėjo „Autohauso“ vadovas.
M. Čepukaitis priduria, kad šiuo metu JAV pandemijos pasekmės jaučiamos iki šiol.
„Nors dolerio kursas euro atžvilgiu geriausias per pastaruosius pusę metų, JAV vis dar neveikia dalis aukciono aikštelių, ribotai veikia uostai, automobilių sumažėjo, o norinčių juos įsigyti nesumažėjo. Tai lėmė išaugusias automobilių kainas aukcionuose, todėl gerokai sumažėjo importuojamų automobilių, jų lietuviai nuperka mažiau“, – teigė pašnekovas.
Mažėja senų ir pigių automobilių pardavimai
Pasak M. Čepukaičio, nors buvo žadama, kad įvestas taršos mokestis lems transporto priemonių rinkos kainų kritimą, panašu, kad tai tik ir liko pažadais.
„Vasaros viduryje buvo galima stebėti senesnių europietiškų automobilių kainų augimą ir didesnę jų paklausą, tai lėmė Lietuvoje planuotas įvesti automobilių taršos mokestis, šis bumas truko pora mėnesių. Po Liepos 1 d. įvesto automobilių taršos mokesčio staigaus senu automobiliu kainų kritimo neišvydome, turbūt todėl, kad tas mokestis nėra toks didelis, kokio buvo tikėtasi, jis netapo svertu, renkantis automobilį.
Kalbant apie senus automobilius, Lietuvoje galime matyti gana sėkmingai veikiančią visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judėjimo priemonių gyventojams įsigijimo skatinimą, kuomet už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą galima įsigyti paspirtuką, dviratį, mopedą, motociklą ar viešojo transporto bilietą. Dėl tokių priemonių gana sparčiai rinkoje mažėja senų, pigių automobilių“, – įvertino serviso savininkas M. Čepukaitis.
Grėsmės dėl pandemijos nejaučia
Tuo metu transporto priemonių skelbimų portalo autobilis.lt plėtros vadovas Andrius Kilda tikina, kad pastebimas automobilių kritimas rudens laikotarpiu yra normali tendencija, kurią galima nesunkiai paaiškinti.
„Jeigu rugsėjo mėnesį krinta pardavimai, tai čia nieko tokio. Metai iš metų, rugsėjį visa rinka bet kokia, ne tik automobilių, šiek tiek sulėtėja. Tai sietina su mokyklomis, grįžimu į darbus. Kol kas kažkokių tendencijų, kas darytų įtaką, karantinas ar dar kažkas, tai nei mes pastebime, nei partneriai kalba apie tai. Tai dėl tos antros koronaviruso bangos mes sulėtėjimo signalų nefiksuojame“, – kalbėjo A. Kilda.
Pašnekovas priduria, kad pardavimų sulėtėjimas gali pasijausti naujų transporto priemonių rinkoje. Be to, A. Kilda teigia, kad įvestas taršos mokestis taip pat rinkos tendencijų nepakoregavo.
„Naujų automobilių pardavimo prislopimas labiau tikėtinas, nes čia didesnis žingsnis, sunkiau įsigyti naują transporto priemonę.
Vasara rekordinė iš tikrųjų visiškai buvo, jeigu buvo tikėtasi, kad liepos mėnesis su tuo mokesčiu užsidarys tie pardavimai, tai nieko panašaus, visi pardavinėjo, viską šlavė.
Pats mokestis, mano galva, yra per mažas. Aišku, kas perka mašiną už 500 eurų, tai tie 50 ar 100, 150 eurų reikšmingi, tačiau, jeigu automobilis yra 5-7 metų senumo, tai toks mokestis nejuntamas, kadangi jie yra pakankamai ekologiški“, – aiškina ekspertas.
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2020 m. rugpjūtį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 11,2 proc. iki 3592 vnt. 2019 m. rugpjūtį šalyje buvo įregistruoti 4, 043 automobiliai. Šis nuosmukis yra kiek didesnis nei liepą (-7,7 proc.), nors mažesnis negu buvo balandį (-67,3 proc.), gegužę (-54,0 proc.) ar birželį (-39,3 proc.).
Rugpjūtį asmeninių automobilių (M1) registravimas sumažėjo 8,1 proc. iki 3381 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis smuko 42,3 proc. iki 211 vnt. Kalbant apie atskiras darbo dienas, pati sėkmingiausia buvo rugpjūčio 27 d., kuomet įregistruoti 403 automobiliai, o prasčiausia buvo rugpjūčio 10 d., kuomet įregistruoti tik 56 automobiliai.
Praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Fiat“ markė (1303 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (528), trečiąją vietą užėmė „Volkswagen“ (335), o ketvirtą-penktą – „Opel“ ir „Jeep“ (po 195 vnt.). Tarp prestižinių markių šįkart pirmavo „Audi“ (38 vnt.).
Rugpjūtį tarp asmeninės paskirties (M1) automobilių pirmavo „Fiat 500“ (1174 vnt.), „Opel Crossland“ (172), „Toyota C-HR“ (154), „Toyota Corolla“ (137) ir „Volkswagen Golf“ (112). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) populiariausi buvo „Fiat Ducato“ (40 vnt.) ir „Volkswagen Caddy“ (31).
2020 m. sausį-rugpjūtį Lietuvoje iš viso įregistruoti 25663 tūkst. nauji lengvieji automobiliai, tai yra 24,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (34096 vnt.).
„Regitros“ viešai skelbiami duomenys rodo, kad rugpjūtį naudotų lengvųjų automobilių (M1) kategorijoje daugiausiai buvo įregistruota „Volkswagen“ markės transporto priemonių – 1871, žemesnes pozicijas užima BMW, „Audi“, „Opel“ ir „Toyota“.
Iš viso naudotų lengvųjų transporto priemonių rugpjūtį įregistruota buvo 14442, liepos mėnesį – 15114.
Pastebima, kad Lietuvoje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai – lengvųjų transporto priemonių (M1) kategroijoje iki 2020 m. rugsėjo 1 d. užregistruota 1,05 mln., benzininių – 362,1 tūkst., hibridinių – 24,2 tūkst., o elektrinių – 2 tūkst.
