Šalyje yra pakankamai šeimos gydytojų, o Panevėžio mieste ir rajone 10 tūkstančių gyventojų tenka gerokai daugiau šių specialistų nei Lietuvos vidurkis, tačiau problema, kad jie netenkina gyventojų poreikių.
Pateikė daug pastabų
Taip teigia Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, per kurį vertino, ar šeimos gydytojo institucija veikia efektyviai.
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas teigia, kad devynis mėnesius trukusio tyrimo rezultatai atskleidė šeimos gydytojo institucijos spragas. Kontrolieriai konstatavo, kad bendrosios praktikos gydytojai labai netolygiai pasiskirstę tarp savivaldybių. Šeimos gydytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, kai kur skiriasi tris kartus.
Per daug gydytojų yra 34-iose savivaldybėse, 6 – per mažai. Maždaug trečdalis šeimos gydytojų – 37 proc. – turi daugiau pacientų nei numatyta normatyve, mažiau – 18 proc. gydytojų.
Gydytojai, turintys dideles ir labai dideles apylinkes, rizikuoja ligoniams nesuteikti kokybiškų paslaugų. Mažų apylinkių pacientams šeimos gydytojų paslaugų prieinamumas blogesnis, nes dirbama ne visą darbo dieną. Šeimos gydytojai nepanaudoja visos savo kompetencijos ir, užuot patys konsultavę ligonius, siunčia juos pas specialistus.
Pasak L. Čiako, dar viena problema, kad ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai turi skirti įvairiems dokumentams pildyti ir kitiems reikalams, kuriems nereikia kvalifikacijos, tvarkyti. Todėl jie mažiau laiko turi paciento ligos diagnostikai ir jai gydyti.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, nevykdo ilgalaikio planavimo.
Priemonės, kurios padėtų sumažinti šeimos gydytojų trūkumą, savivaldybėse taip pat vykdomos nepakankamai efektyviai. Nors baigusių rezidentūrą šeimos gydytojų 2012 m., palyginti su 2010 m., padaugėjo daugiau nei dvigubai, tačiau maždaug pusė jaunų šeimos gydytojų įsidarbino didžiuosiuose šalies miestuose.
Nors Panevėžys priskiriamas prie tokių, jame per 2009–2012 metus įsidarbino tik vienas jaunas bendrosios praktikos gydytojas.
Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo parengti teisės aktų pakeitimus, leisiančius savivaldybėms planuoti ir reguliuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, patikslinti šeimos gydytojo apylinkės formavimo kriterijus, tiksliau planuoti gydytojų poreikį, peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius šeimos gydytojų pareigas.
„Jeigu šeimos gydytojai dažnai siunčia pacientą pas specialistą, tai gal jam priskirta per daug pareigų, gal jis neturi galimybės ligonį konsultuoti ir iširti dėl to, kad neturi reikalingos aparatūros, gal jis dėl laiko stokos tiesiog fiziškai nepajėgus tai padaryti.
Todėl mes ir siūlome įvesti daugiau aiškumo, konkretumo šeimos gydytojo institucijoje“, – kalbėjo L. Čiakas.
Daug pensinio amžiaus gydytojų
Panevėžio miestas ir rajonas patenka į šalies savivaldybių, turinčių daugiausia šeimos gydytojų, dešimtuką. Mieste 10 tūkst. gyventojų tenka 8,4, o rajone – 8,5 gydytojo. Šalies vidurkis yra 7,4 gydytojo.
Daugiausia gydytojų minėtą skaičių gyventojų aptarnauja Jurbarko rajone – 13,6, Lazdijų rajone – 10,6, Kauno rajone – 9,6. Mažiausiai gydytojų tenka Šilalės ir Pakruojo rajono gyventojams – atitinkamai 4 ir 4,5.
Valstybės kontrolieriai stebisi, kad Panevėžio, Jurbarko, Marijampolės ir kai kurios kitos savivaldybės, kuriose 10 tūkst. gyventojų tenka gerokai daugiau gydytojų nei šalies vidurkis, vis tiek nurodė, kad jų trūksta.
„Mes vidurkį skaičiavome remdamiesi normatyvu, kad vienas šeimos gydytojas aptarnauja nuo 900 iki 1550 pacientų.
Vertindamos šeimos gydytojų poreikį savivaldybės veikiausiai vadovaujasi skirtingais kriterijais, nes SAM nėra patvirtinusi bendrų privalomų reikalavimų“, – sakė L. Čiakas.
Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba teigia, kad šiuo metu šeimos gydytojų mieste netrūksta, tačiau jis, žvelgdamas į netolimą ateitį, Valstybės kontrolei nurodė priešingai.
„Nemažai mieste dirbančių gydytojų yra vyresnio amžiaus. Labai tikėtina, kad po metų kitų jų pritrūksime“, –teigė jis.
Sveikatos skyriaus vedėjo žiniomis, dalis šeimos gydytojų jau dabar turi daugiau nei vieną etatą.
Panevėžio rajono poliklinikos direktorė Irena Jaunušonienė irgi teigia, kad tik laiko klausimas, kada rajonas pristigs šeimos gydytojų. Iš 29 čia dirbančių bendrosios praktikos gydytojų 14, arba 41 proc., yra pensinio amžiaus.
„Jeigu ateitų naujų gydytojų, mielai juos įdarbintume“, – kalbėjo ji.
Panevėžio rajone yra nemažai šeimos gydytojų, kurie neturi minimalaus pacientų skaičiaus – 900.
Pavyzdžiui, Naujamiestyje viena gydytoja aptarnauja 546, kita – 652 pacientus. Tiltagaliuose du gydytojai aptarnauja atitinkamai 592 ir 635 pacientus. Poliklinikoje taip pat yra šeimos gydytojų, turinčių tik per 600–700 pacientų.
Be to, Panevėžio rajonas – vienas iš kelių šalyje, kuriame nėra nė vieno privataus šeimos gydytojo kabineto.
Panevėžio mieste pirminė sveikatos priežiūra teikiama tik vienoje Panevėžio miesto savivaldybės poliklinikoje, o kelios dešimtys pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra privačios.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus Jono Narbuto teigimu, miestui pasisekė, jog privatūs šeimos gydytojų kabinetai ir klinikos buvo steigiami tuo metu, kai miesto Savivaldybė turėjo teisę reguliuoti jų tinklą.
„Todėl dabar šeimos gydytojai dirba ne tik miesto centre, bet ir pakraščiuose, tai labai patogu gyventojams“, – kalbėjo direktorius.
Prieš kelerius metus pasikeitus įstatymams, šeimos gydytojų kabinetai ir klinikos gali būti steigiami kur nori, tam nereikia prašyti savivaldybės leidimo.
Gyventojų mažėja, pinigų – ne
Mokėti už šeimos gydytojo teikiamas paslaugas pastaruosius kelerius metus buvo skiriama vidutiniškai po 600 milijonų litų, nors gyventojų mažėjo. Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas laikomas prioritetu.
Gyventojų apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro beveik 70 proc. visų apsilankymų pas gydytojus.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas sako, kad finansavimas šeimos gydytojo institucijai nemažės ir šiemet, o iš ligoninių, konsultacijų poliklinikų kasa pirks mažiau paslaugų.
Pasak jo, nieko keisto, kad Valstybės kontrolieriai giliau paanalizavo, kodėl sąlyginai gerai finansuojamoje pirminės sveikatos priežiūros srityje yra nemažai problemų: eilės pas gydytojus, didelis jų darbo krūvis, gydytojų trūkumas kai kuriose savivaldybėse ir kt.
Inga SMALSKIENĖ