Naudingieji brokoliai: gaminame gardžią kreminę sriubą

Tuo blo­giau jam! Kuo dau­giau moks­li­nin­kai ty­ri­nė­ja bro­ko­lius, tuo dau­giau ge­rų­jų sa­vy­bių ap­tin­ka. Jie nu­sta­tė, kad vi­si ža­lios spal­vos vai­siai ir dar­žo­vės ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, grei­čiau de­gi­na rie­ba­lus, ra­mi­na ir har­mo­ni­zuo­ja or­ga­niz­mo veik­lą. Pa­si­ro­do, bro­ko­liai yra tik­ras mais­tin­gų­jų me­džia­gų san­dė­lis. Or­ga­niz­mui kur kas pa­to­giau vi­sus vi­ta­mi­nus ir mi­ne­ra­lus gau­ti su mais­tu, o ne tab­le­tė­mis. Bro­ko­liai tu­ri prieš­vė­ži­nių sa­vy­bių – ša­li­na iš or­ga­niz­mo kan­ce­ro­ge­ni­nes me­džia­gas, ga­li ap­sau­go­ti nuo už­de­gi­mų, stip­rin­ti kau­lus ir ati­to­lin­ti skle­ro­zę. Vien tik pri­va­lu­mai!

Apie bro­ko­lius be­veik prieš du tūks­tan­čius me­tų ra­šė ro­mė­nų gam­ti­nin­kas, fi­lo­so­fas, ra­šy­to­jas Pli­ni­jus vy­res­ny­sis, pa­va­di­nęs juos ypač stip­riais au­ga­lais. Au­ga­lo pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš lo­ty­niš­ko žo­džio „brac­chium“ (ran­ka), ma­tyt, to­dėl, kad jie pri­me­na su­spaus­tą ža­lią kumš­tį. Bro­ko­liai - lau­ki­niai pla­čios ko­pūs­ti­nių dar­žo­vių gi­mi­nės pro­tė­viai, kaip ir kiek­vie­nas ple­bė­jus, pa­si­žy­min­tys stip­ry­be ir ge­bė­ji­mu iš že­mės mo­ti­nė­lės iš­peš­ti vi­so­kias nau­din­gas me­džia­gas. XVI a. iš Ita­li­jos jie pra­dė­jo plis­ti į ki­tas ša­lis, pir­miau­sia į Pran­cū­zi­ją, kur nu­te­kė­jo iš Flo­ren­ci­jos ki­lu­si Ka­te­ri­na de Me­di­či, iš Ita­li­jos at­si­ve­žu­si ir virė­jus. Yra ži­nių, kad JAV jau 1767 m. bro­ko­lius au­gi­no pre­zi­den­tas dar­ži­nin­kas To­mas Dže­fer­so­nas, ta­čiau to­je ša­ly­je jie iš­po­pu­lia­rė­jo tik XX a. pra­džio­je kar­tu su imig­ran­tų iš Ita­li­jos ban­ga.

Su ko­kia ban­ga bro­ko­liai at­plau­kė į Lie­tu­vą, ne­ži­nau. Ra­dau pa­ra­šy­ta, kad mū­suo­se bro­ko­liai pra­dė­ti au­gin­ti 1930 m., bet grei­čiau­siai tik vie­na­me ki­ta­me ypa­tin­ga­me dar­že. Nors ne­su to­kia se­no­vi­nė, kad pri­si­min­čiau Sme­to­nos lai­kus, bet Lie­tu­vą be bro­ko­lių dar pri­si­me­nu. Prieš po­rą de­šimt­me­čių jie bu­vo nau­jie­na. Va­di­no­me juos špa­ra­gi­niais ko­pūs­tais ir kaž­ko­dėl prieš dė­da­mi į puo­dą kruopš­čiai pa­ša­lin­da­vo­me vi­sus ža­lius pum­pu­rus, pa­lik­da­mi tik ša­ko­tus stie­be­lius. Ir kas mus bu­vo to­kių ne­są­mo­nių pri­mo­kęs?

Jei esa­te bro­ko­lių mė­gė­jas, tur­būt ži­no­te ne vie­ną bū­dą, kaip juos gar­džiai pa­ruoš­ti. O bro­ko­lių sriu­bos ar vi­rė­te? Švel­nios lyg šil­ki­nės, tirš­tos, žals­vos kre­mi­nės bro­ko­lių sriu­bos.

Dai­ry­da­ma­si re­cep­to, ra­dau to­kių gun­dan­čių bro­ko­lių sriu­bos ver­si­jų, jog rei­kė­jo la­bai pa­si­steng­ti, kad ne­su­dė­čiau į tą pa­tį puo­dą vi­sų skir­tin­guo­se re­cep­tuo­se ras­tų prie­dų: grie­ti­nė­lės, šam­pin­jo­nų, la­ši­šos, ci­na­mo­no. Su­tirš­tin­ti kre­mi­nę sriu­bą taip pat ga­li­ma įvai­riai. Lie­tu­viui įpras­ta, kad sriu­bo­je bū­tų bul­vė, ku­rią ver­da­me kar­tu su ki­to­mis dar­žo­vė­mis, o jas su­try­nę gau­na­me pui­kią kon­sis­ten­ci­ją. Bet tai tik­rai ne vie­nin­te­lis bū­das. Sriu­bą ga­li­ma su­tirš­tin­ti svies­te pa­ke­pin­tais mil­tais, džiū­vė­sė­liais, sė­le­no­mis, krak­mo­lu, kiau­ši­niu ar ly­dy­tu sū­re­liu.

Iš­ban­džiau ir jums re­ko­men­duo­ju štai to­kią pa­pras­tai pa­ga­mi­na­mą ir gar­džią kre­mi­nės bro­ko­lių sriu­bos ver­si­ją.

Jums rei­kės:

• apie 0,5 kg bro­ko­lių (1 gal­vu­tė),

• 30 g svies­to,

• 1 svo­gū­no,

• 2 skil­te­lių čes­na­ko,

• 1 bul­vės,

• 500-800 ml dar­žo­vių ar­ba viš­tie­nos sul­ti­nio,

• 100 g ly­dy­to sū­re­lio,

• drus­kos, juo­dų­jų pi­pi­rų,

• ke­lių grai­ki­nių rie­šu­tų.

Bro­ko­lius nu­plau­ki­me, iš­skirs­ty­ki­me žie­dy­nė­liais, ko­te­lius su­pjaus­ty­ki­me ga­ba­liu­kais. Puo­de sto­ru dug­nu iš­tir­pin­ki­me svies­tą, su­ber­ki­me su­smul­kin­tus svo­gū­nus ir šiek tiek pa­ke­pin­ki­me. Po mi­nu­tės su­ber­ki­me su­smul­kin­tą čes­na­ką ir vis­ką kar­tu pa­ke­pin­ki­me, kol svo­gū­nai pa­si­da­rys skaid­rūs su auk­si­niais pa­kraš­tė­liais. Su­ber­ki­me ga­ba­liu­kais su­pjaus­ty­tą bul­vę bei bro­ko­lių ko­te­lius ir dar ko­kią mi­nu­tę pa­ke­pin­ki­me pa­mai­šy­da­mi. Su­dė­ki­me li­ku­sius bro­ko­lius ir už­pil­ki­me sul­ti­niu. Vir­ki­me pu­siau ati­deng­ta­me puo­de 5 mi­nu­tes, ta­da iš­grieb­ki­me ke­lis bro­ko­lių žie­dy­nė­lius, ku­riuo­se nau­do­si­me pa­puo­ši­mui. Į li­ku­sią sriu­bą įber­ki­me drus­kos bei pi­pi­rų pa­gal sko­nį ir vir­ki­me, kol dar­žo­vės su­minkš­tės (apie 15 mi­nu­čių). Nuim­ki­me nuo ug­nies, įdė­ki­me ly­dy­tą sū­re­lį ir su­trin­ki­me smul­kin­tu­vu. Šau­nu, jei sū­re­lis su prie­dais - aš nau­do­jau ly­dy­tą sū­re­lį su šiek tiek mė­ly­no­jo pe­lė­sio. Įpy­lę į lėkš­tę, ant vir­šaus už­ber­ki­me vir­tų bro­ko­lio žie­de­lių ir grai­kiš­kų rie­šu­tų, ku­riuos ga­li­ma šiek tiek pa­skru­din­ti or­kai­tė­je ar ant sau­sos kep­tu­vės, kad su­stip­rė­tų aro­ma­tas.

Ir vi­si po puo­du­ką šil­tos kre­mi­nės bro­ko­lių sriu­by­tės, kad su­stip­rė­tų or­ga­niz­mas, kau­lai, at­min­tis ir ati­tol­tų se­nat­vė!

Lija