Prieš sezono startą į Lenkijos „Ekstraklasa“ autsaiderių Belchatovo GKS gretas persikėlė vienas perspektyviausių mūsų šalies vartininkų Emilijus Zubas. Tuomet nemaža dalis futbolo sirgalių tik juokėsi, sakydami, jog tikras talentas būtų papildęs gerokai garsesnio klubo nei Belchatovo GKS gretas. Tačiau jau po pirmųjų penkių turų jiems teko užsičiaupti – būtent tiek rungtynių varžovams nepavyko užkariauti E.Zubo tvirtovės.
Lenkai spėliojo, kada gi kris pirmasis įvartis, o laidose apie futbolą pagrindinė pokalbių tema buvo fantastiškas vartininko iš Lietuvos žaidimas. Iš pilko ir mažai kam įdomaus klubo GKS tapo ta ekipa, kuri pradėjo po truputį artėti prie stebuklo – išlikimo „Ekstralasa“ lygoje, kas E.Zubui tik papildžius klubo gretas atrodė visiškai nerealu.
Šiuo metu realybė tokia, jog E.Zubas per 11 rungtynių „Ekstraklasa“ pirmenybėse net aštuonis kartus aikštę paliko nepraleidęs nei vieno įvarčio. Naują „sausros“ seriją lietuvis pradėjo prieš tris turus. Įdomu kiek ji truks šį kartą?
Įspūdingas E.Zubo žaidimas neliko nepastebėtas bei susilaukė ne tik daug gražių žodžių, bet ir realaus apdovanojimo – lietuvis išrinktas absoliučiai naudingiausiu balandžio mėnesio „Ekstraklasa“ futbolininku (nuotrauką iš E.Zubo asmeninio archyvo rasite žemiau – aut. past.). Tai kaip gi Lenkijoje jaučiasi pats Belchatovo didvyris, kurio komandą nuo išlikimo jau teskiria vos trys taškai? Apie tai išsamiai Futbolo.TV papasakojo pats E.Zubas.
Emilijau, ko tikėjaisi keldamasis į Belchatovą ir ar tai sutapo su realybe?, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo E.Zubo.
Priimdamas sprendimą persikelti į Lenkiją norėjau išbandyti save aukštesniame lygyje, paragauti legionieriaus duonos. Jokia paslaptis, kad siekiau save parodyti platesniai auditorijai. Aš manau, kad realybė pranoko lūkesčius, jaučiuosi tikrai gerai.
Ar iš karto žinojai, jog tapsi pagrindiniu vartininku?
Prieš atvykdamas į Belchatovą nebuvau garantuotas, tačiau žinojau, jog turiu daug šansų užimti pirmo vartininko vietą. Komandoje esame keturi vartininkai. Du iš jų 18 metų ir vienas 19-metis. Jie visi – Lenkijos piliečiai.
Ar iš karto pavyko rasti bendrą kalbą su vartininkų treneriu? Papasakok apie tavo ryšį su juo.
Su komandos vartininkų treneriu bendrą kalbą radome tiesiog iš karto, nuo pat pirmos treniruotės treneris ir kolegos priėmė labai šiltai. Tikrai nebuvo jokių kreivų žingsnių ar apkalbinėjimų. Po kelių savaičių jau ir pajuokaudavome. Jie mane moko kalbėti lenkiškai, aš juos – lietuviškai. Treneris – buvęs „Legia“ ekipos vartininkas, sukaupęs nemažai patirties. Dabar jis stengiasi tai perduoti mums. Manau, iš kiekvieno trenerio galime gauti nemažai naudos, todėl žaidimui vartininkų treneris tikrai turi didelę įtaką.
Per 11 rungtynių, gindamas autsaiderių vartus, tik trijuose susitikimuose praleidai įvarčius. Tai – neregėtas pasiekimas, ypač tokiai ekipai kaip GKS. Kokia sėkmės paslaptis? Ar pats savęs nenustebinai?
Aš norėčiau pasakyti, kad tokie rezultatai nebūtų įmanomi be komandos ir pasiekėme tai tik visi kartu. Aš asmeniškai šių statistinių rodiklių nesureikšminu. Aišku, smagu, bet mes turime visi bendrą tikslą – išlikti „Ekstraklasa“ lygoje.
Kurios rungtynės tau asmeniškai buvo sunkiausios? Koks skirtumas tarp rungtynių namuose ir išvykose, kur GKS irgi sėkmingai renka taškus.
Man asmeniškai tikriausiai sudėtingiausia buvo prieš Poznanės „Lech“. Jei neklystu, jie atliko net 25 smūgius. Tikrai jautėsi jų pranašumas, bet mes ne tik atlaikėme spaudimą, bet ir 90-ąją minutę galėjome išplėšti pergalę. Deja, nepavyko įmušti iš kelių metrų ir viskas baigėsi 0:0. Skirtumas tarp namų ir išvykos rungtynių itin jaučiasi žaidžiant svečiuose prieš „Lech“ arba „Legia“. Jų stadionuose rungtyniaujant jaučiamas tikrai malonus pragaras. Jų fanai – patys triukšmingiausi. Mūsų namų stadionas nėra didelis, talpina apie 7 000 žiūrovų. Rungtynių dieną susirenka keli tūkstančiai, tačiau jie palaiko mus nuo pirmos iki paskutinės minutės.
Išvykoje patiesėte Varšuvos „Polonia“ (1:0), Poznanėje prieš „Lech“ irgi nepraleidai įvarčio (0:0), išsaugojai vartus sausus ir prieš pačią „Legia“ (0:0), kurios peržiūroje kiek anksčiau buvai. Ar balso tokiuose mačuose neprarėki, įmanoma susikalbėti su komandos draugais? Kuris iš šių mačų labiausiai įstrigo atmintyje?
Nors ir žaidžiant išvykose skanduotės nukreiptos prieš tave, bet tai suteikia dar daugiau motyvacijos gerai pasirodyti. Jeigu atvirai, tai balsas tokiuose susitikimuose apskritai labai sunkiai girdimas, yra tikrai sudėtinga vadovauti komandai. Man labiausiai įsiminė išvyka į Varšuvą, pas „Legia“. Atmosfera buvo neeilinė, pilnas stadionas, apie 18 tūkstančių aistringų sirgalių. Kiekvienas momentas palydimas plojimais arba kurtinančiu švilpimu. Tokiomis akimirkomis pajauti tikrą futbolo skonį.
Dabar realiai kovojate dėl išlikimo lygoje, jei pavyktų išsaugoti vietą elite, tai galima būtų pavadinti misija neįmanoma-įmanoma?
Tikrai taip! Prieš man atvykstant į GKS klubo žaidėjai, treneriai ir vadovai jau kalbėjo apie iškritimą ir tik teorinius, menkus šansus išlikti lygoje. Šiai dienai jau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Visi tikisi išlikti lygoje ir tai padaryti turime nemažas galimybes. Darysime viską, ką galime!
Ar gali suskaičiuoti, kiek interviu jau teko duoti Lenkijoje? Teko matyti ir ne vieną laidą, kurioje buvo pagrinde aptarinėjamas būtent tavo žaidimas. Žiniasklaidos dėmesys neerzina?
Toks didesnis susidomėjimas buvo po penkerių sausų rungtynių serijos. Tada visi aptarinėjo mano rekordus ir spėliojo, kas pirmas man įmuš įvartį. Teko duoti ir kelis interviu, bet tai manęs tikrai neerzina, visada atsakinėju su malonumu.
Ar gatvėje dažnai sirgaliai atpažįsta, paprašo įsiamžinti nuotraukoje ar autografo?
Kaimynų vaikai buvo atėję prašyti autografo (juokiasi). Dar kelis kartus teko nusifotografuoti ar duoti autografą, bet kažkokio perdėto susidomėjimo nėra (šypsosi).
Ką veiki laisvalaikiu Belchatove? Gyveni vienas?
Čia gyvenu su savo drauge Arūne, tad visą laisvalaikį ir praleidžiame drauge. Belchatovas – mažas miestelis, čia nėra didelių pramogų, todėl kartas nuo karto nuvažiuojame aplankyti didesnių miestų – tokių kaip Lodzė ar Varšuva.
Neabejoju, kad toks sėkmingas tavo žaidimas sužavėjo ne vieną. Esi paskolintas GKS iki vasaros, gal jau teko sulaukti skambučių iš pajėgesnių Europos klubų?
Šioks toks susidomėjimas yra, tačiau kol nepadėtas parašas ant sutarties, sunku kalbėti apie savo ateitį. Esu optimistas ir tikiu, kad viskas susiklostys gerai, o kol kas mano visos mintys čia, noriu kartu su komanda siekti tikslo išlikti lygoje.
Ar seki Lietuvos čempionato kovas? Jei taip, kokį įspūdį palieka A lyga šiame sezone?
Kai turiu laisvo laiko pasižiūriu rungtynes, seku kiekvieną turą. Šis čempionatas kiek kitoks, nei buvę, bet palieka tikrai gerą įspūdį. Yra daugiau lygiaverčių komandų, o tai įneša papildomos intrigos ir didesnį žiūrovų susidomėjimą.
Ačiū už įdomų pokalbį ir didžiausios sėkmės!
Paulius Jakelis, Futbolo.TV
