Ne vieta eksperimentams
Vienas visureigių judėjimo pradininkų Lietuvoje, daugiau nei 20 metų bekelės varžybų ir kelionių patirtį turintis Vaidotas Marozas įsitikinęs – užklimpusieji purvyne parodo, kad nežino nei savo, nei automobilio galimybių. „Jeigu užklimpai skubėdamas į susitikimą ar darbą, tai parodo, kad esi blogas vairuotojas. Juk automobilio pravažumą ir savo įgūdžius reikia bandyti ne tada, kai kažkur skubi“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, iš anksto įvertinus prošvaisą (atstumą nuo kelio paviršiaus iki žemiausio automobilio taško), galima apytiksliai prognozuoti, kokias kliūtis pajėgus įveikti jūsų turimas automobilis. Štai du iš pažiūros tos pačios klasės automobiliai „Honda CR-V“ ir „Subaru Forester“ visiškai skirtingai įveiks purvyną ar klampų smėlį, nes pirmojo prošvaisa yra vos 16 centimetrų, antrojo – 21. Taigi, net nenusukus nuo asfalto tampa aišku, kuris automobilis pranašesnis miške.
Pirmas V. Marozo patarimas: „Nesvarbu, kokiu automobiliu važiuojate, jeigu nesate tikras, ar įveiksite prieš akis esantį klampų ruožą – nepatingėkite, išlipkite iš mašinos ir paėjėkite pėsčias. Jeigu žemė po kojomis žliugsi, akivaizdu, kad labai šlapia, paviršius minkštas ir važiuoti toliau neverta.“
Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, jeigu klampus ruožas yra trumpas, kelių metrų ilgio ir jame nėra akmenų, gilių duobių – galima bandyti jį prašokti ne važiuojant atsargiai, bet smagiau įsibėgėjus.
Ar išvažiuosite atbulomis?
Itin permainingi rudens orai gali iš esmės pakeisti natūralios dangos kelių būklę, todėl negalima pasikliauti tuo, kad maršrutas pažįstamas: vasarą jis vienoks, o dėl stiprių liūčių rudenį net ir puikiai pažįstamos vietos gali tapti sunkiai išvažiuojamomis.
„Jeigu kelias vis prastėja ir abejojate, ar važiuoti toliau, judėkite iki tol, kol drąsiai galėtumėte išvažiuoti atbuline eiga. Jei ne, tuomet rizikuoti nebeverta – galite įstrigti ilgam“, – pataria V.Marozas.
Be to, įprastu keliu stengiantis automobiliu „nusiirti“ kuo toliau, galima ne tik užklimpti, bet ir apgadinti automobilį. Bandant apvažiuoti klampiausias vietas ar apsisukti krūmų šakos gali subraižyti dažų sluoksnį, mašina gali pakibti ant kelmo ar žolėse pasislėpusio akmens.
Jeigu numatytą vietą miške ar pievoje pasiekėte be didesnių nuotykių, pasistenkite automobilį pastatyti taip, kad nekiltų problemų išvažiuojant. Nesirinkite minkštos samanų dangos ar aiškaus nuolydžio – mašiną statykite ant kiek įmanoma tvirtesnio grunto.
Duoti ratams laisvę
Taisyklė, kurią pirmiausia turėtų prisiminti kiekvienas, pakliuvęs į klampų kelio ruožą, yra ta, kad klampynę geriausiai įveikti kuo tiesesniais ratais ir kuo mažiau „laužiant“ vairą.
„Duokite ratams laisvę, kuo mažiau tramdykite jų judėjimą vairu, ir jie patys ras lengviausią kelią tarp daugybės vėžių ir provėžų purve. Į vieną ar kitą pusę smarkiai susukti ratai purvyne sukuria milžinišką pasipriešinimą ir tikrai liksite įklimpę“, – „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams pataria pašnekovas.
Jeigu automobilis sustojo ir užklimpo, nebeverta gazuoti, kad ratai suktųsi vietoje – taip jis tik dar labiau įklimps. Nereikia daryti nereikalingų judesių, tačiau pasukioti vairą į abi puses verta – taip pasidarysite vietos ratams. Įklimpus būtina išnaudoti automobilio inerciją – vos spustelėti akceleratorių, tada leisti mašinai pajudėti atgal, tada vėl nestipriai paspausti akceleratorių, vėl leisti pajudėti atgal ir t. t., kol išvažiuosite arba per kelias minutes pamatysite, kad šis metodas naudos neduoda.
„Iš esmės, nėra labai didelio skirtumo, ar mašina įklimpsta purve ar sniege, išgelbėti gali tie patys dalykai – reikia kokiais nors būdais automobilio varomiesiems ratams suteikti daugiau sukibimo. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu mašina nėra galutinai pakibusi ant dugno, tuomet padės tik geras lynas ir traktorius“, – šypsosi V.Marozas.
Pirmiausia reikėtų šiek tiek sumažinti oro slėgį padangose, taip padidės jų lietimosi su paviršiumi plotas ir padidės sukibimas. Tuomet būtų gerai kietesnio grunto paberti po varančiaisiais automobilio ratais. Tam taip pat tinka ir eglišakės, kitų medžių šakos – svarbu, kad ratai tuščiai nesisuktų purvo masėje.
Jei turite palydą, būtų gerai, kad bendrakeleiviai palinguotų automobilį į kairę ir į dešinę. Stūmimas pirmyn ir atgal duoda mažiau naudos. Kai automobilis linguojamas į šonus, sukibimas su danga tai atsiranda, tai dingsta. Lemiamu metu jį galima „pagauti“ ir išvažiuoti.
Ir lentos, ir kilimėliai
„Tik neprasidėkite su sulankstomais, nedideliais kastuvėliais – jie nieko verti. Tai panašiai tas pat, kaip žaisliniu kastuvu bandyti išvaduoti užklimpusią mašiną. Jeigu jau nusprendėte vežiotis kastuvą, vežiokitės tikrą, normalaus dydžio“, – kategoriškai kerta pašnekovas.
Jeigu aplinkui nerandate nieko tinkamo, ką būtų galima pakišti po ratais, šią funkciją gali atlikti ir automobilio kilimėliai – padėkite juos po varančiaisiais ratais ir taip turėsite galimybę pajudėti. Žinoma, yra rizika, kad pabuvę po ratais, jie liks gerokai sumaitoti.
Jeigu rudenį dažnai tenka važinėti miško keliais ar purvynais, įsimeskite į bagažinę porą lentų. Jas pakišus po mašina ant jų galima statyti domkratą, pakelti mašiną ir ką nors pakišti po ratais. Tokiems vairuotojams bagažinėje vertėtų turėti kastuvą, lyną ir guminius kilimėlius – vieną dieną sau padėkosite už tai, kad nepatingėjote jų įsidėti.
Taip pat galima nusipirkti rankinę gervę (kainuoja apie 30 eurų). Tuomet užklimpus miške ar toje vietoje, kur šalia auga medžiai, panaudojus gervę mašiną iš purvyno galima nesunkiai ištraukti ir pačiam.
Nepamiršti grynųjų
Ką daryti, jeigu automobilis nejuda nei pirmyn, nei atgal, o bagažinėje vežiojatės tik tuos dalykus, kuriuos turėti reikalauja Kelių eismo taisyklės – nei tempimo lyno, nei kastuvo neturite.
Tuomet belieka griebtis telefono: skambinti geriausiems draugams, o jeigu šie negali laiku atvykti, tuomet kviestis techninę pagalbą. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad vairuotojų pagalbos prašymų padėti, kai jų asmeninėms reikmėms naudojamas automobilis užklimpsta, techninės pagalbos partneriai gauna kone kasdien – kasmet fiksuojama 250–300 tokių atvejų.
Bet kokiu atveju, jeigu išsiruošiate į kelionę, kur teks važiuoti prastos būklės keliais, įsidėkite normalų automobilinį kastuvą, patikimą tempimo lyną bei telefono įkroviklį arba atsarginę bateriją – būtent šie daiktai gali išgelbėti daugelyje situacijų.
Būtinai pasiimkite grynųjų, kurie padės pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose, taip pat – įstrigus klampynėje. Juk traktorininkui, išgelbėjusiam jus iš beviltiškos padėties, banko kortele ar pavedimu neatsidėkosi.
