Alergija gali pasireikšti jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tačiau neretai alergijai išsivystyti reikia laiko. Alergijos priežastys, anot alergologės, nėra visiškai aiškios. Alerginėms ligoms atsirasti didelę reikšmę turi paveldimumas, kurio įtaką rodo mokslinių tyrimų rezultatai – tose šeimose, kuriose nors vienas iš tėvų serga alergija, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc., o pats polinkis sirgti alerginėmis ligomis paveldimas net iki aštuntos kartos, tačiau paveldėjimas ne visada lemia, jog vaikas būtinai susirgs alergine liga. Be to, ji vaikams nebūtinai turi pasireikšti tokia pati, kaip ir tėvams ar jų seneliams. Vaikai gali paveldėti polinkį sirgti alerginėmis ligomis, o ne tam tikrą ligą – šienligę, bronchinę astmą, atopinį dermatitą ir pan. Net ir tos šeimos, kuriose nėra sergančiųjų alergija, gali susilaukti kūdikio, kuris ja sirgs. Yra pastebėta, kad kuo labiau civilizuota šalis, tuo daugiau joje sergančiųjų alergija. Manoma, kad tam įtakos turi ne tik genetiniai veiksniai, bet ir pasikeitusi aplinka, labiau apdorotas, pasterizuotas, konservuotas maistas, gausus chemijos naudojimas buityje.
Abejingumas ar nesupratingumas?
Alergologams didelį susirūpinimą kelia sparčiai didėjantis astma sergančių vaikų skaičius. Lietuvoje astma serga 2-3 proc. vaikų, Europoje sergančių šia liga mažųjų pacientų yra kur kas daugiau. "Galbūt mes nežinome visų sergančiųjų, kadangi tėveliai pagalbos į medikus dažniausiai kreipiasi tik tuomet, kai vaikui odoje aiškiai matyti bėrimas. Tuo tarpu vaiką varginantis dusulys bei kiti astmai būdingi simptomai, atsirandantys dėl grįžtamo kvėpavimo takų susiaurėjimo, jiems neatrodo verti dėmesio", - stebisi alergologė. Astmos priežastys gali būti įvairios: infekcija, aplinkos užterštumas, buities sąlygos ir pan.
Mažieji pacientai sunkiau nei suaugusieji išgyvena astmos priepuolius, todėl tėvai, anot medikės, vos tik pamatę pirmuosius vaiko asmtos požymius, turėtų susirūpinti, nes kuo anksčiau nustatomi alergenai ir pradedamas gydymas, tuo liga mažiau trikdo gyvenimą. "Tėveliai turi suprasti, kad alergišką vaiką būtina saugoti nuo jam žalingą poveikį keliančių alergenų. Vaikus reikia auginti natūralioje aplinkoje - kuo labiau stengsitės apsaugoti savo mažuosius, tuo didesnė tikimybė, kad jų nevargins jokios alerginės ligos", - tvirtina alergologė.
Astma ir rinitas dažnai kartu
Anksčiau buvo manoma, kad maži vaikai beveik neserga sezoniniu alerginiu rinitu, tačiau dabar vis dažniau ši liga diagnozuojama paauglystėje. "Buvę visiškai sveiki vaikai vieną gražų pavasario rytą pradeda ašaroti ir sloguoti. Juos ima varginti galvos skausmas, gomurio, ausų niežulys, kartais susilpnėja ar laikinai išnyksta uoslė, - pasakoja alergologė. - Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, sunkiai kvėpuoja per nosį, todėl sumažėja jų aktyvumas bei darbingumas dieną metu, o dėl nosies obstrukcijos blogiau išsimiegoję naktį jie dieną būna mieguisti bei nervingi. Alerginis sezoninis rinitas trunka kelias savaite, tad vaikui tai yra išties rimta liga, gerokai sutrikdanti jo gyvenimo kokybę ir netgi apribojanti ne vieno vaikino ateities svajonę – būti kareiviu."
Alerginis rinitas nėra vien tik sloga. Jis turi būti laiku diagnozuojamas ir kruopščiai gydomas, nes alerginė sloga dažniausiai prasideda anksčiau negu astma ir didina riziką ja susirgti. Šios abi ligos yra alergijos įkvepiamiems alergenams pasireiškimas kvėpavimo takuose. Įrodyta, kad nosies gleivinės uždegimas, pablogėjęs kvėpavimas pro nosį pablogina astmos eigą. Ir atvirkščiai, adekvačiai gydant lėtinę slogą, sumažėja astmos simptomų, užtenka mažiau vaistų astmai kontroliuoti.
Alergija gyvūnams išlieka ilgai
Kasdieniško gyvenimo pavyzdys – alergija gyvūnų plaukams. Anot medikės, dažniausiai alergija būna katėms ir šunims, rečiau – žiurkėms, pelėms, jūrų kiaulytėms, paukščiukams ar kitiems gyvūnams. "Žmogaus organizmas geba ilgai įsiminti, koks alergenas jį įaudrino. Subrendęs žmogus, jau spėjęs pamiršti vaikystėje jį varginusią alergiją gyvūnams, nuėjęs į svečius, kur yra katinas, dar jo nė nematydamas ima skųstis staiga jį užklupusiais, gerai jam žinomais požymiais – šnarpštimu, čiaudėjimu ar net į astmą panašiais priepuoliais, kuriuos sukelia alergija gyvūnams."
Gyvūnų alergenai yra baltymai, esantys seilėse, šlapime bei plaukuose, kuriems patekus ant odos ar įkvėpus sukeliama alerginė reakcija, nes išsiskiria histaminas, sukeliantis tinimą, ašarojimą bei kitus šienligės ar astmos simptomus. "Alergija naminiams gyvūnams paprastai paūmėja rytais – nuolat pabundama užgulta nosimi, būnant namuose vargina sausas kosulys, o išėjus į gryną orą būklė pagerėja. Kaip bebūtų skaudu, norint išvengti alergijos, gyvūno pravartu atsisakyti. Beje, įnamiui suradus naujus šeimininkus, alergija iš karto nepraeina – kartais prireikia net metų, kad namų aplinka susinormalizuotų", – sako gydytoja.
Vaistai ne tik gydo
Viena labiausiai paplitusių alergijų – alergija vaistams, kuri vaikui pasireiškia paprastu odos bėrimu. Itin dažnai alerginės reakcijos pasireiškia antibiotikams, vaistams nuo uždegimo, analginui, paracetamoliui. Dažniausiai alerginės reakcijos vartojus vaistų išryškėja ne pirmą dieną, o po kelių dienų. Diagnozuoti alergiją vaistams, anot gydytojos, gana sudėtinga ir dažnai reikalauja gydytojo patirties. "Pasitaiko atvejų, kai peršalimo liga sergančiam mažyliui nuo paskirtų vaistų gausos išberia odą, ji parausta, niežti, vargina bendras pykinimas, liguista savijauta, karščiavimas. Be to, neretai sergantį vaiką mamos pavaišina prekybos centruose pirktomis koncentruotomis sultimis, vėliau dėl jų žalingo poveikio neteisingai apkaltindamos vaistus, - pasakoja gydytoja. – Patartina kuo rečiau vartoti "skanius" vaistus – antibiotikų suspencijas, sirupą nuo kosulio bei temperatūros. Alergines reakcijas rečiau sukelia vaistai tablečių pavidalu, tad geriau, reikalui esant, tabletę dalyti į tris dalis, negu duoti gerti įvairias suspencijas, sirupą ir pan. Žinoma, esti vaikų, kurie griežtai atsisako gerti tabletę, tuomet reikia stengtis rasti kompromisą."
Motinos pienas užkerta kelią alergijai maistui
Gydytoja apgailestauja, jog mamytės pamiršo, kaip reikia virti košę bei spausti sultis. Sparčiai gerindamos savo gyvenimo kokybę, mažyliams jos perka mišinukų, kuriems paruošti užtenka vos kelių minučių. Nesubrendusi vaiko virškinimo trakto funkcija sąlygoja nevisavertį maisto virškinimą. Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja, o greitai didėjant kūdikio svoriui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis, nes virškinamojo trakto gleivinė pirmaisiais gyvenimo metais yra pralaidesnė, tad į organizmą patenka ne tik paprastesni, bet ir sudėtingesni cheminiai maisto produktų apykaitos junginiai.
Paprastai virkšinamajame trakte baltymai suskaidomi į amino rūgštis, kurios per gleivinę rezorbuojasi į kraujotaką. Būtent iš šių amino rūgščių organizmas gamina savo sudėtinius baltymus. Kūdikio gleivinė praleidžia ne tik amino rūgštis, bet ir baltymines daleles, kurios sukelia alerginę reakciją. Vaiko imuninė sistema atpažįsta tuos baltymus kaip svetimus ir gamina jiems antikūnus. Kai kūdikis gauna karvės pieno, jo organizmas gamina antikūnus svetimiems baltymams. Nors moksliškai nėra įrodyta, tačiau manoma, kad kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Maitinant naujagimį motinos pienu, į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi, todėl jo nealergizuoja.
Blogas maistas tas, kuris ilgai negenda
Alergologė sako, jog alerginė reakcija maistui yra gana reta – ji pasireiškia gal apie 5 proc. gyventojų. Beje, kūdikystėje prasidedantis atopinis dermatitas nėra sąlygotas vien tik maisto. Tarp sergančiųjų atopiniu dermatitu alergiją maistui turi 25 proc. kūdikių. Esant alergijai kokiam nors maisto produktui, organizmo reakcija atsiranda tuoj pat, vos tik suvalgius maistą, sukeliantį alergines organizmo reakcijas, dėl kurių tenka skubiai kreiptis į gydytoją. Jeigu alergenas nėra nustatomas ir liga negydoma, alergija maistui gali išsivystyti į sunkesnes alergines ligas. Uždelsus galimos netgi gyvybei pavojingos alerginės reakcijos. Alerginės reakcijos dažniausia pasireiškia odoje: ji tampa sausa, parausta, patinsta, ją išberia, niežti. Šiek tiek rečiau alergija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: pykinimu, pilvo skausmu, pūtimu, viduriavimu, ryklės ir liežuvio niežėjimu, lūpų tinimu ir t. t.
Gali sutrikti ir kvėpavimo takų sistemos veikla – pradedama kosėti, čiaudėti, dusti. Galimi ir nervų sistemos sutrikimai: galvos skausmas, padidėjęs dirglumas, kūdikiai tampa irzlūs, be aiškios priežasties verkia, sutrinka miegas ir t. t. Gydytojos teigimu, ne visi maisto produktai yra vienodai pavojingi žmogui, tačiau kai kurie jų pasižymi labai stipriomis alergizuojančiomis savybėmis ir yra vadinami tikraisiais alergenais. Bene dažniausiai vaikams alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, žuvis, riešutai, soja, kviečiai, tačiau neretai alergenes reakcijas gali sukelti šokoladas, pomidorai, braškės, fermentinis sūris, rauginti kopūstai bei kiti produktai, skatinantys histamino išsiskyrimą organizme arba patys turintys aktyvių medžiagų – tiramino, serotonino ir kt. "Suaugusieji tegul valgo, ką nori, tačiau vaikai turi gauti natūralaus maisto, kuris turi ypatybę greitai gesti, o ne ištisus mėnesius būti tinkamas vartoti. Maisto priedai silpnina imunitetą, o jo stoką užpildo infekcinės arba alerginės ligos", - sako alergologė.
Geriausia profilaktika – motinos pienas
Anot medikės, sergant alergija, būtina kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Siekiant išvengti alergijos, būtina gerai žinoti, kokia priemonė ar produktas sukelia neigiamas organizmo reakcijas, stengtis nevartoti alergiją sukeliančių medžiagų bei pasirūpinti, kad aplinkoje, kurioje gyvenate, nebūtų vaikui pavojo keliančio alergeno. "Tėvai turi rūpintis vaikų gerove. Jeigu vaikui alerginė astma kyla dėl namų aplinkos, reikėtų itin kruopščiai rūpintis buitimi – naikinti dulkių erkutes, kiek įmanoma dažniau skalbti patalynę, valyti čiužinius, lovą, pagalves, atsisakyti kilimų, užuolaidų, minkštų žaislų ir pan., drėgnu būdu dažnai valyti namų aplinką. Visos mamos, turinčios įgimtą polinkį ar sergančios alergine liga, prieš pastodamos turėtų itin saikingai vartoti maisto produktus, sukeliančius alergiją, o nuo pat pirmųjų nėštumo dienų visiškai išbraukti iš savo valgiaraščio dažniausiai alergiją sukeliančius maisto produktus: šokoladą, riešutus, kakavą, saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, grybus, kavą, vengti konservuotų ir marinuotų produktų, citrusinių vaisių bei nesaikingo vienos rūšies maisto, nors ir jaučia jam didelį potraukį. Gimus vaikeliui svarbiausia nepamiršti, jog geriausia alergijos maistui profilaktika mažyliui yra motinos pienas, - pataria medikė. - Vieniems alergija praeina, kitus ji kamuoja visą gyvenimą, tretiems atsiranda kitos alergijos formos."
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
