Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene.
„Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.
Pasak jos, žmonės dabar nebemoka skųstis: jie tik pasako savo diagnozę, o papasakoti savo pojūčius (skauda, tirpsta, duria, dreba) jie nebegali.
Ligų priežastys
A. Vaivarienės teigimu, mūsų ligų priežastis galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: fizinės ir dvasinės. Į fizinę grupę įeina mūsų mityba ir fizinis aktyvumas.
„Mažų mažiausiai 50 proc., jeigu ne daugiau, atvejų pakanka koreguoti žmogaus mitybą, ir daugelis ligų dingsta – alergijos, galvos skausmai, virškinimo problemos, netgi toks sunkus susirgimas kai opinis kolitas, migrenos“, - sakė ji.
Antrajai susigimus lemiančiai grupei priskiriamos psichologinės, dvasinės problemos:
„Net maži vaikai kenčia nuo nerimo, baimių, grasina savižudybėmis, nemato gyvenimo prasmė. Dar nepradėję gyventi, jie nežino, dėl ko gyvena. (...) Jei žmogaus siela nesveika, tai jo ir visas kūnas kenčia“, - kalba A. Vaivarienė.
Jos teigimu, pozityvumas ir sveika jausena – geros sveikatos pagrindas:
„Senovėje sakė, kad didžiausia nuodėmė – liūdėti. Latvijoje net mažus vaikus mokina tokią dainelę: „oj bėda, mano bėda, pakišau po akmeniu ir perėjau dainuodama“. Neturime teisės liūdėti. Kada atsikrausčiau į Lietuvą, tai man labiausiai užkliuvo bendras lietuvių liūdesys“,- sakė ji.
Kaip maitintis
Natūraliosios medicinos gydytojos nuomone, žmogui reikia valgyti tą maistą, kurį gali gauti be didelių pastangų. Kur pastangas reikia dėti, ten esą ir saiką jausti reikia. Vasarą A. Vaivarienė pataria valgyti daug uogų, salotų ir žalumynų:
„Šio sezono pagrindinė rekomendacija – reikėtų prisidžiovinti žiemai žalumynų. Dilgėles pažįsta visi – tai prisidžiovinkite nors litriuką. Sumalate į miltelius, sudedate į stiklainiukus, ir žiemą po šaukštuką (valgote – red.). Kas turi savo sodą, gali dėti garšvą, pienę dilgėlę. Galima dėti ir balandų, ir žemuogių lapų, ir beržų, ir gysločių, ir serbentų lapų“, - sako ji.
Anot jos, Lietuvoje žmonėms dažnai trūksta jodo, seleno, geležies ir antioksidantų, kurių yra gausu vaisiuose ir daržovėse.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
