„NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada“, - rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – Jungtinės Valstijos.
Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kuriomis būtų siekiama apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.
Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Reaguodama į papildomus NATO pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje Rusija kaltina Aljansą provokacijomis prie jos vakarinių sienų ir teigia, kad Karaliaučiaus krašte gali dislokuoti „Iskander“ raketas.
Rusija taip pat pranešė sukursianti tris divizijas pietvakarių regione, bet nėra iki galo aišku, ar tai būtų nauji pajėgumai, ar pertvarkomi seniau esantys daliniai.
