Vykintas Pugačiauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Panorama tęsia reportažų ciklą apie ketvirtadienį Velse prasidedančio NATO viršūnių susitikimo temas. Šįkart – apie naująsias grėsmes, į kurias rengiasi atsakyti NATO. Nuo propagandos iki apsimestinių humanitarinių vilkstinių ir nuo kibernetinių atakų iki žaliųjų žmogeliukų – Aljanso pajėgų Europoje vadas tikina, kad Rusijos kariaujamam naujo tipo karui irgi galios Aljanso savitarpio pagalbos sąlyga. Tačiau dar neaišku, kas turės reaguoti ir kaip.
Naujausia grėsmė, į kurią turi išmokti atsakyti NATO, – ginkluoti asmenys, tokie, kokie užėmė Krymo parlamentą. Dešimtmečius rengęsis tankais atremti sovietų puolimą Vokietijos lygumose, dabar Aljansas turi kitą, XXI amžiaus grėsmę.
„Kaip atsakyti į tai, ką karo vadai vis dažniau vadina hibridiniu karu? Tai yra karių, vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“, siuntimas – karių, be priklausymo valstybei skiriamųjų ženklų. Jų tikslas – pakirsti šalį iš vidaus ir ją suardyti“, – aiškina „Royal United Services Institute“ vyriausiasis ekspertas Johnathanas Eyalas.
„Specialiųjų operacijų pajėgos – pajėgos, skirtos siekti politinių ir ekonominių tikslų bet kuriame geografiniame pasaulio taške, kur Rusija turi interesų. Pajėgos, kariaujančios taikos metu. Pirmas dalykas, ką daro specialistai, – persirengia, savo uniformą keičia į buvimo šalies kamufliažą. Maskirovka“, – taip prieš pusantrų metų Rusijos valstybinė televizija pristatė „žaliuosius žmogeliukus“.
Rusiško žodžio „maskirovka“ specialistai nė neverčia – jis dar nuo caro laikų aprašo kariuomenės klaidinimo taktiką. Ją strategija pavertė Rusijos generalinio štabo vadas straipsnyje, kurio pernai vasarį beveik niekas nepastebėjo: „Specialiųjų operacijų pajėgų ir vidaus opozicijos naudojimas, siekiant sukurti nuolat veikiantį frontą visoje priešininko valstybės teritorijoje; taip pat – informacinis poveikis“.
Grėsmės vis sunkiau apčiuopiamos
NATO jau ginasi nuo kibernetinių grėsmių, tokių, kokias patyrė Estija, ir nuo energetinių. Bet grėsmės vis sunkiau apčiuopiamos.
„Tankai nebėra toks prioritetas, pirmiausiai dėl to, kad įsiveržimas bus nebe su tankais. Tiesiog nepriklausomybės praradimas, patekimas į Rusijos įtaką“, – sako Talino universiteto dėstytoja Catlyn Kirna.
Ekspertai pripažįsta, kad Rusija propagandą Ukrainoje panaudojo jau nebe šiaip tikrovei pagražinti, bet kaip karo priemonę: patikėję masiškai platinamomis pasakomis apie „Dešiniojo sektoriaus“ fašistus banderininkus, daugelis ukrainiečių čiupo ginklą arba tiesiog ėmė remti agresorę.
O baltai dažyti tariamos pagalbos vilkstinės sunkvežimiai Kijevui sukėlė dilemą: sieną jie kerta be leidimo, bet ir pulti jų neišeina.
„Mes skyrėm iki šiol taiką ir karą, o dabar, matyt, yra toks periodas, kuris nepavadintas karu, bet labai aiškiai matyti, kad vyksta karas. Ir čia, matyt, bus reikalingi tam tikri pakeitimai juridinėje bazėje, kad tiek mūsų, tiek sąjungininkų kariai galėtų tinkami reaguoti“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Na, sakykime, tokia situacija: jei yra „žali žmogeliukai“, tai kas koordinuoja, kas ta institucija, kuri veda viską. Ar tai KAM, ar VRM? Tokius dalykus reikia apgalvoti. Pažiūrėti, ar įstatyminiai aktai visi yra leidžiami. Jei pagauni „žalią žmogeliuką“, tai jį sulaikyti pagal kokį teisinį punktą: baudžiamojo kodekso ar ne baudžiamojo kodekso“, – sako Lietuvos karo akademijos dėstytojas Deividas Šlekys.
Į hibridinę grėsmę NATO turės sukurti ir hibridinį atsaką, ir Velse tai bus viena iš temų Aljanso lyderių pokalbiams. NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas jau pareiškė: „Jei NATO pastebėtų nežinomų užsienio pajėgų persismelkimą į suverenią jo teritoriją, ir jei galėtume įrodyti, kad šiuos veiksmus atlieka konkreti valstybė agresorė, galiotų penktasis straipsnis.“
O kas, jei taip paprastai įrodyti to nepavyktų?
„Turime reaguoti į situaciją tokią, kokia ji yra, ir neatmesti galimybės, kad kažkokie „žali žmogeliukai“, balti sunkvežimiai ar kažkokie „Coca Colos“ šarvuočiai gali įvažiuoti į NATO teritoriją, ir tai bus penktas straipsnis“, – tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tačiau Rusija kol kas lenkia NATO bent žingsniu, visada stengiasi pasilikti laisvę paneigti, kad tai ji kalta. Tad jei prireiks atsakyti, ar NATO nepaskęs diskusijose, kad reikia aiškių įrodymų ir kad geriau neprovokuoti Rusijos? Hibridiniame kare pranašumą lemia valandos, o ne dienos.
