NATO generalinis sekretorius pasmerkė Rusijos vykdomą „nesiliaujantį naikinamąjį karą prieš Ukrainą“ ir sakė, kad NATO toliau siūlo „precedento neturinčią paramą, kad ji (Ukraina – aut. past.) galėtų apsiginti nuo Maskvos agresijos“.
Anot jo, „visos šalys turi teisę pasirinkti savo kelią be išorinio kišimosi“. Jis taip pat teigė, kad NATO planuoja išsamų pagalbos Ukrainai paketą, skirtą sąveikai gerinti ir Ukrainai pakeisti sovietmečio įrangą į su NATO suderintą ginkluotę.
J. Stoltenbergas teigė, kad „Rusijos agresija keičia žaidimo taisykles“ ir kad NATO dislokuos daugiau oro, jūrų ir kibernetinės gynybos priemonių, taip pat daugiau priešakinėse pozicijose dislokuotų karių. Jis pasiūlė, kad ateityje karių grupėms būtų pavesta planuoti ginti konkrečias šalis, o ne vykdyti bendresnes pareigas, todėl, pasak jo, reagavimo laikas bus greitesnis.
Paklaustas apie naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad karas Ukrainoje „galbūt buvo kažkaip išprovokuotas“, J. Stoltenbergas pareiškė, kad kaltė tenka V. Putinui.
„NATO yra gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje yra prezidento V. Putino karas. Tai, ką NATO daro jau daugelį metų, yra parama nepriklausomai suvereniai Europos valstybei Ukrainai. Tai niekam nekelia grėsmės. Tai nėra provokacija. Būtent tai mes ir toliau jums sakome. Būtent prezidentas Putinas ir Maskva yra atsakingi už šią brutalią agresiją prieš Ukrainą“, – teigė jis.
Popiežius pareiškė, kad karas Ukrainoje galėjo būti „kažkiek išprovokuotas“
Popiežius Pranciškus kiek anksčiau šią savaitę pareiškė, kad karas galėjo būti „kažkiek išprovokuotas ar nebuvo imtasi kažko jam išvengti“. „Tai, ką matome, yra žiaurumas ir brutalumas, kuriuo kariai šiame kare yra persmelkti, dažniausiai samdiniai, kuriuos naudoja rusai, – sakė pontifikas gegužės 19 dieną pokalbyje su Jėzaus draugijos kultūros leidinių direktoriais. – Rusai „renkasi siųsti į priekį čečėnus, sirus, samdinius“.
„Tačiau kyla pavojus, kad mes matome tik tai, kas yra siaubinga, ir nematome visos dramos, kuri vyksta už šio karo, kuris galbūt buvo kažkaip arba išprovokuotas, arba tam nebuvo užkirstas kelias. Ir aš reiškiu susidomėjimą ginklų prekyba ir bandymais. Tai yra labai liūdna, bet iš esmės šis dalykas ir yra ant kortos“, – sakė jis.
„La Stampa“ cituojamas popiežius pareiškė, kad nejaučia simpatijų V. Putinui, „bet yra prieš skirtumo tarp gėrio ir blogio problematikos kompleksiškumo redukavimą, negalvojant apie priežastis ir interesus, kurios yra labai komplikuotos“.
Matydami rusų karių nuožmumą ir žiaurumą mes neturime pamiršti problemų, norėdami pabandyti jas išspręsti“, – CNN cituojamas jis. Popiežius Pranciškus pareiškė, kad prieš Rusijai užpuolant Ukrainą jis susitiko su neįvardintos šalies vadovu, kuris „buvo labai sunerimęs dėl NATO plėtros“.
„Aš paklausiau jo kodėl ir jis atsakė: „Jie žvangina prie Rusijos durų. Ir jie nesupranta, kad Rusija yra imperinė (valstybė) ir neleis jokioms užsienio jėgoms mesti jiems iššūkį, – pasakojo popiežius, pridūręs, kad pašnekovas jį perspėjo dėl „situacijos, kuri gali baigtis karu“.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų.
