NATO antradienį pranešė, kad stabdo „visą praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą“ su Rusija dėl Maskvos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono okupacijos ir aneksijos, išlaikant politinį dialogą.
Šį sprendimą priėmė NATO užsienio reikalų ministrai, kurie savo pareiškime paragino Rusija „imtis skubių veiksmų ... ir sugrįžti prie tarptautinės teisės laikymosi“.
„Mes nusprendėme pristabdyti visą praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą tarp NATO ir Rusijos“, – sakoma pareiškime, paskelbtame po antradienį įvykusio ministrų susitikimo Briuselyje.
„Mūsų politinis dialogas NATO ir Rusijos taryboje bus tęsiamas, jeigu prireiks, ambasadorių ir aukštesniu lygiu, kad jie galėtų pasikeisti nuomonėmis, pirmiausia ir svarbiausia dėl dabartinės krizės (Ukrainoje)“, – pažymima dokumente.
NATO ir Ukraina paskelbė bendrą pareiškimą po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, kad Aljanso šalys ir Kijevas stiprins bendradarbiavimą ir bus skatinama gynybos reforma Ukrainoje per mokymo ir kitas programas.
Pranešime pabrėžiama, kad NATO užsienio reikalų ministrai vieningai smerkia Rusijos veiksmus ir nepripažįsta Krymo prijungimo prie Rusijos.
„Mes raginame Rusiją imtis skubių veiksmų ... ir sugrįžti prie tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų laikymosi, nedelsiant pradėti tikrą dialogą, siekiant politinio ir diplomatinio sprendimo, remiantis pagarba tarptautinei teisei ir tarptautiniu mastu pripažintoms Ukrainos sienoms“.
17 val. 28 min. „Nėra priežasčių“ abejoti Rusijos kariuomenės atitraukimu, sako A.Merkel
„Galiu tik pakartoti, ką sakė Rusijos prezidentas“, – kalbėjo A.Merkel žurnalistams, atsakydama į klausimą po to, kai NATO vadovas pareiškė negalintis patvirtinti Kremliaus pranešimų apie Rusijos kariuomenės mažinimą pasienyje.
„Aš, žinoma, gausiu daugiau informacijos, kiek tai yra akivaizdu arba ne“, – sakė kanclerė ir pridūrė, kad kariuomenės atitraukimas, „neabejotinai“, yra ne paskutinis būtinas žingsnis, nes karių koncentracija prie Ukrainos sienos tebėra „labai didelė“.
„Nepaisant to, šiandien aš neturiu priežasčių abejoti, kad tai įvyks“, – sakė ji spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo šalyje viešintis Albanijos premjeras Edi Rama (Edis Rama).
A.Merkel kanceliarija pirmadienį pranešė, kad V.Putinas telefonu informavo kanclerę įsakęs dalinai atitraukti kariuomenę nuo Ukrainos pasienio.
Taip pat pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė išvedanti vieną kariuomenės batalioną iš Ukrainos pasienyje esančio regiono.
Ukraina taip pat sakė, kad rusų kariai traukiasi iš jos pasienio.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) antradienį sakė negalintis patvirtinti Kremliaus pranešimų, kad Rusija atitraukia savo pajėgas, kurios buvo sutelktos prie sienų su Ukraina.
NATO apie Rusijos kariuomenės atsitraukimą: deja, mes matėme ne tai (atnaujinta 17.27)
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) antradienį sakė negalintis patvirtinti Kremliaus pranešimų, kad Rusija atitraukia savo pajėgas, kurios buvo sutelktos prie sienų su Ukraina.
„Deja, negaliu patvirtinti, kad Rusija atitraukia savo karius; mes matėme ne tai“, – sakė A.F.Rasmussenas žurnalistams prieš NATO šalių užsienio reikalų ministrų sutikimą, kuriame bus tariamasi dėl krizės Ukrainoje.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos kaltina Rusija kariuomenės telkimu prie Ukrainos sienų ir išreiškė susirūpinimą, kad Maskva po Krymo aneksijos ketina užimti pietrytinius Ukrainos rajonus, kurių dauguma gyventojų yra rusakalbiai.
Skirtingais vertinimais, Ukrainos pasienyje buvo sutelkta nuo 30 000 iki 50 000 rusų karių. Rusija pirmadienį pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kanceliarija pranešė, kad Vladimiras Putinas pirmadienį ją asmeniškai telefonu informavo apie kariuomenės atitraukimą.
Karių skaičiaus prie rytinių Ukrainos sienų mažinimo, kurį įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepakanka, antradienį sakė A.Merkel, pasak kurios, šiose teritorijose vis tiek liks dar daug karių.
„Aišku, kad tai ne paskutinis žingsnis, kurį reikia žengti, nes kariuomenės koncentracija prie Ukrainos sienų yra labai didelė“, – A.Merkel sakė žurnalistams spaudos konferencijoje. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) šį žingsnį pavadino „nedideliu ženklu, kad padėtis darosi mažiau įtempta“.
Ukraina pirmadienį taip pat pranešė, kad Rusijos kariai traukiasi iš pasienio.
NATO būstinėje Briuselyje susitinkantys Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai tarsis dėl atsako Rusijai į Krymo aneksiją praėjusį mėnesį.
Tačiau prasidedant deryboms atrodo, kad NATO atsisako ketinimų stiprinti savo karines pajėgas sienas su Rusija turinčiose šalyse ir yra linkusi daugiau laiko skirti diplomatijai.
„Manau, kad visi suvokia, jog geriausias būdas eiti į priekį yra politinis ir diplomatinis dialogas“, – sakė A.F.Rasmussenas, tačiau pridūrė, jog NATO „yra labai pasiryžusi pasirūpinti visų mūsų sąjungininkių efektyvia gynyba ir apsauga“.
Viena iš atsakomųjų priemonių, kuri šiuo metu, atrodo, nesvarstoma, yra nuolatinių NATO bazių kūrimas sienas su Rusija turinčiose šalyse.
Šis žingsnis labai nepatiktų Maskvai, nes būtų sulaužytas neoficialus susitarimas, pasiektas tuo metu, kai NATO plečiantis į rytus į Aljansą buvo priimtos buvusios Varšuvos pakto šalys, norėjusios atsikratyti daug metų trukusios sovietinės valdžios.
Tačiau Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) pareiškė, kad „mums nereikia NATO karių prie sienos su Rusija“, pridurdamas, jog nereikia daryti „staigių judesių“.
Toks atsargumas gali nuvilti rytines NATO partneres, kurios, kaip tikimasi, susitikime pasisakys už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Tarp sąjungininkių vyrauja gana platus sutarimas, net jeigu rytinės šalys – tokios kaip Baltijos šalys ir Lenkija – panorėtų, NATO užimtų tvirtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu“, – sakė vienas diplomatas.
Prieš eidamas derybų į NATO būstinę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pareiškė, kad jo šalis „priims bet kokias pajėgas“ savo teritorijoje.
„Visos (Aljansos) narės turėtų mėgautis tuo pačiu saugumo lygiu“, – pridūrė jis.
Ukraina ir NATO surengs karinius mokymus Rusijos pašonėje
Ukrainos parlamentas antradienį leido surengti virtinę bendrų karinių pratybų su NATO, per kurias JAV kariai atsidurtų visai šalia Rusijos pajėgų, esančių Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
„Tai gera galimybė vystyti mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė laikinasis gynybos ministras Mychaila Kovalis įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje, kurie vėliau vienbalsiai pritarė pasiūlymui surengti bendras pratybas.
Balsavime dalyvavo 235 deputatai.
Parlamento priimtame teisės akte nurodoma, kad Ukraina į šiuos mokymus pasiųs 2 500 karių, o NATO šalims atstovaus toks pats karių skaičius.
„Pagrindinis šių pratybų tikslas – pasiruošti dalyvavimui tarptautinėse taikos palaikymo ir saugumo užtikrinimo, humanitarinėse bei paieškų operacijose sausumoje ir vandenyje, taip pat ginti mūsų šalį“, – sakė M.Kovalis.
Praėjusį mėnesį laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė, kad Ukraina norėtų ateinančią vasarą drauge su amerikiečiais surengti dvejas karines pratybas – „Rapid Trident“ („Staigusis tridantis“) ir „Sea Breeze“ („Jūros brizas“), kurios ankstesniais metais kėlė susirūpinimą Rusijoje.
Ukraina planuoja dar dvejas papildomas pratybas su NATO nare Lenkija ir bendras sausumos operacijas su Moldova ir Rumunija.
Aukščiausioji Rada žalią šviesą šioms pratyboms uždegė tuo metu, kai NATO valstybių užsienio reikalų ministrai pradeda Briuselyje dviejų dienų susitikimą, rengiamą padidėjus susirūpinimui dėl fakto, kad Rusija pastaruoju metu buvo sutelkusi gausias pajėgas netoli Ukrainos rytinių sienų. Pasak JAV pareigūnų, vienu metu tas pajėgas sudarė apie 40 tūkst. karių.
NATO siekia sustiprinti savo rytinių sienų apsaugą, reaguodama į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją ir didėjančias Kremliaus ambicijas užsienio politikoje.
Rusija pirmadienį pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pareiškė, jog tai yra „nedidelis ženklas, kad padėtis tampa mažiau įtempta“.
Ukraina nėra NATO narė, ir jos naujieji provakarietiški lyderiai žadėjo nesiekti glaudesnių santykių su kariniu aljansu, į kurį Maskva įtariai žvelgia nuo Šaltojo karo laikų. Tačiau Kijevas 1997-aisiais užmezgė „išskirtinės partnerystės“ ryšius su NATO ir nuo to laiko reguliariai rengdavo bendrus karinius mokymus su Aljanso narėmis.
Pratybos „Sea Breeze“ ypač erzino Maskvą, nes kartais būdavo rengiamos Kryme, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Vėlesniais metais šios pratybos buvo perkeltos į Juodosios jūros uostamiestį Odesą, kur Ukraina taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę.
Buvęs gynybos ministras Oleksandras Kuzmukas sakė, kad planuojamos naujos pratybos vyks nuo gegužės iki lapkričio pietų ir vakarų Ukrainoje, taip pat Juodojoje jūroje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
