Per Varšuvoje liepą vyksiantį viršūnių susitikimą NATO lyderiai pasirašys planą, pagal kurį numatoma pasiųsti daugiau karių į Aljanso nares Rytų Europoje, tęsiant „atgrasymo ir dialogo“ strategiją, turinčią padrąsinti sąjungininkus, kad jie nebus palikti likimo valiai, jeigu įsipliekstų nauja krizė, panaši į konfliktą Ukrainoje.
Ministrai taip pat tarsis dėl didėjančių iššūkių NATO pietiniame sparne – pradedant konfliktais Sirijoje ir Irake, baigiant nestabilumu Šiaurės Afrikoje, tvyrant susirūpinimui, kad teroristų grupuotės, tokios kaip „Islamo valstybė“ (IS), gali pasinaudoti tuo sąmyšiu.
Pernai lapkritį Paryžiuje įvykdytos IS atakos nusinešė 130 žmonių gyvybių, o šių metų kovą džihadistai smogė Briuselyje, kur įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės bei daug diplomatinių ir verslo biurų.
ES šiuo metu tebesistengia suvaldyti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo migracijos krizę, o Bendrija siekia glaudžiau bendradarbiauti su NATO, sprendžiant šią problemą. Dalis šių pastangų – mėginimas sustiprinti tarptautinės bendruomenės palaikomą vyriausybę Libijoje, kur pastaruoju metu IS stiprino savo pozicijas.
Penktadienį prie NATO ministrų diskusijų prisidės ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Iš 28 NATO narių 22 taip pat yra Europos Sąjungos šalys, o F.Mogherini yra atsakinga už Bendrijos globalios saugumo strategijos ataskaitos parengimą.
Rusija išmetė žaidimo taisyklių knygelę
JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute' as trečiadienį sakė, kad užsienio reikalų ministrai surengs „labai rimtą diskusiją dėl santykių su Rusija ... kuri iš esmės išmetė žaidimo taisyklių knygelę“. „Ji nebėra nuspėjama partnerė, kokią anksčiau manėme turintys, – pabrėžė D.Lute'as. – Galbūt neturime partnerės, atviros dialogui, bet mes norime parodyti, kad NATO visada atvira dialogui.“
Pagrindiniu ketvirtadienį įvyksiančio susitikimo momentu turėtų tapti sutarties dėl Juodkalnijos stojimo į Aljansą pasirašymas. Šis klausimas taip pat kursto Maskvos įtūžį dėl NATO plėtros Balkanuose, kuriuose Rusija turi strateginių interesų ir kurių slaviškos šalys yra istorinės Rusijos sąjungininkės. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo dėl naujų ginklavimosi varžybų pavojaus, pabrėždamas, kad Aljanso atsakas yra vien „gynybinis, proporcingas ir atitinkantis mūsų tarptautinius įsipareigojimus.“
Pasak jo, transatlantinis blokas siekė plėtoti dialogą su Rusija, kad būtų sumažinta įtampa ir išvengta potencialiai pavojingų incidentų, kurie gali nevaldomai eskaluotis.
NATO įšaldė bet kokį praktinį bendradarbiavimą su Rusija dėl krizės Ukrainoje, bet paliko atvirus ryšių kanalus per vadinamąją NATO ir Rusijos tarybą (NRT). J.Stoltenbergas praeitą mėnesį sušaukė pirmąjį nuo 2014-ųjų birželio tos tarybos susitikimą ir sakė, kad tos diskusijos buvo „atviros“, bet „naudingos“.
NATO diplomatiniai šaltiniai sakė, kad kai kurios bloko narės pageidauja surengti dar vieną tarybos posėdį prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje – bent jau kaip geros valios ženklą. Tačiau kitos NATO narės prieštarauja tokiam pasiūlymui, argumentuodamos, kad nėra jokios priežasties daryti nuolaidų Maskvai.
„Manau, kad posėdis įvyks ... Kai kurios sąjungininkės jo labai pageidauja, o kiti iš mūsų mano, kad dėl to neverta ginčytis“, – sakė vienas šaltinis, nesureikšmindamas NATO ir Rusijos tarybos svarbos.
