NATO atstovų pareiškimai apie būtinybę stiprinti Baltijos šalių gynybą - priminimas, be kita ko, ir pačioms Baltijos šalims apie Aljanso įsipareigojimus valstybėms narėms, teigia Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius.
Antradienį Estijoje viešėjęs NATO pajėgų vadas generolas Egonas Rammsas (Egonas Ramsas) pareiškė, kad NATO yra pasirengusi ginti Baltijos šalis ir turi parengusi konkrečią veiksmų programą.
Trečiadienį interviu „Financial Times“ naujasis JAV pasiuntinys NATO Kurtas Volkeris taip pat pareiškė, kad po Rusijos puolimo Gruzijoje NATO privalo stiprinti gynybą Baltijos valstybėse.
Pasak JAV diplomato, NATO privalo pasiųsti signalus, kad ketina padėti Baltijos valstybėms ir patvirtinti savo 5-ąjį straipsnį, kuriuo visos Aljanso narės įsipareigoja ginti bet kurią užpultą sąjungininkę.
„Aš tai vertinčiau pirmiausia kaip priminimą apie tai, kad Baltijos valstybės yra NATO narės, apie NATO įsipareigojimus ir apie 5-ąjį straipsnį, kuriuo įsipareigojama ginti NATO nares. Manau, tokie priminimai siunčiami, nes kilo kalbos, ir ne be pagrindo, kad yra grėsmė ir Baltijos valstybės minimos kaip potencialus taikinys kažkokiems galimiems neramumams.
Tikrai malonu, kad mūsų partneriai iškart reaguoja“, - BNS trečiadienį sakė L.Linkevičius.
Jo nuomone, JAV diplomato komentarai „gal labiau skirti skeptikams“.
"Stebėdamas diskusijas Lietuvoje matau dvi, sakyčiau, labiau neigiamas tendencijas, du kraštutinumus - viena vertus, yra polinkis visiškai nusiraminti patiems ir tikėtis, kad NATO už mus viską padarys. Neva nereikia persistengti, skirti per daug tam dėmesio, atkreipčiau dėmesį ir į mūsų gynybos išlaidas. Kitas kraštutinumas - mesti nepasitikėjimo šešėlį Aljansui be jokio pagrindo, pasigirsta abejonių, kad NATO neapgintų ir panašiai. Tai irgi pavojinga tendencija. (...) Todėl, manau, kad šie signalai siunčiami ne tik išorei, kitoms valstybėms, bet ir mums - Baltijos šalims", - sakė L.Linkevičius.
Diplomato vertinimu, NATO pareiškimai anaiptol nereiškia, jog "yra sunerimta ar išsigąsta" dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos saugumo.
„Tiesiog adekvačiai reaguojama į situaciją, budrumas niekuomet nėra prarandamas. O mums tai dar kartą yra priminimas, kad reikia tuo rimtai domėtis ir rūpintis, nes Aljanso teikiamas saugumas didelė garantija žmonėms, bet ji nėra už dyką gaunama“, - sakė L.Linkevičius.
Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto apsaugai siekia 1,16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors prieš kelerius metus visos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP.
NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Olandijoje) vadas generolas E.Rammsas trečiadienį su dviejų dienų oficialiu vizitų atvyko ir į Lietuvą.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, vizito tikslas - susipažinti su Lietuvos kariuomenės integracijos į NATO eiga, Lietuvos kariuomenės pasirengimu vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, aptarti Lietuvos dalyvavimą NATO operacijose.
