Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui ruošiantis priimti pirmąją JAV kariuomenės krovinių siuntą, skirtą tarptautinei misijai Afganistane, kol kas kalbama tik apie būsimą ekonominę naudą. Vienbalsiai sutinkama, kad ji atsveria dėl to gresiančius pavojus, juo labiau kad jų tikimybė yra tik teorinė.
Sprendimas – netrukus
Pirmoji JAV kariuomenės krovinių siunta, apie 100 TEU konteinerių, Klaipėdos jūrų uostą turėtų pasiekti jau šį mėnesį. Juos atgabens laivybos kompanija „Maersk line“. Iš uostamiesčio konteineriai geležinkeliais keliaus į Afganistaną. Kuri iš dviejų uoste konteinerių krova užsiimančių kompanijų bus pasirinkta, kol kas nežinoma. „Maersk line“ naudojasi jų abiejų paslaugomis.
„Respublikos“ duomenimis, gruodžio mėnesį uostamiestį gali pasiekti dvi bandomosios NATO krovinių siuntos. NATO krovinius į Afganistaną per Klaipėdą jau gabeno. Bandomuosius pervežimus yra atlikusios Vokietija bei Anglija, planavo – Belgija ir Prancūzija.
Ar Lietuvos uostamiestis bus pasirinktas nuolat gabenti NATO krovinius, turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Per Klaipėdą gali būti gabenama iki 8000 TEU konteinerių su NATO kroviniais. Teigiama, kad sprendimas bus priimtas tik kai kroviniai pasieks Afganistaną ir specialistai įvertins šio maršruto naudą.
Nauda – visapusiška
Vienas per Klaipėdą pergabentas NATO konteineris uostui atneštų apie 1000 litų pelno. Valstybė savo ruožtu uždirbtų apie 100 litų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo nuomone, NATO kroviniai labai didelės materialinės naudos neatneštų. „Daug daugiau naudos tai duotų uosto prestižui“, - neabejojo E.Gentvilas.
Gausus NATO krovinių tranzitas kol kas labiausiai džiugina Latviją. Jos pareigūnai neslepia, kad Rygos uosto (per jį nukreipiami NATO, pirmiausia JAV civilinės paskirties, kroviniai į Afganistaną) gauta nauda jau viršija dėl šalies karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane patiriamas išlaidas.
Paklaustas apie galinčius kilti pavojus, susijusius su NATO kroviniais, KVJUD vadovas grėsmių uosto saugumui neįžvelgė. „Uostas atitinka visus saugumo reikalavimus. Aišku, galima prisiskaityti visokių komentarų ir prisiklausyti kvailysčių. JAV kariškiai ne kartą uostą tikrino ir liko patenkinti. Saugumas yra užtikrintas ir jam padidinti papildomų išlaidų nereikės“, - neabejojo E. Gentvilas. Tuo labiau kad per uostą gabenami ne kariniai kroviniai, o aprūpinimo siuntos.
Pamoką išmoko
„Respublikos“ kalbinti uostininkai garantavo, kad dabar negalėtų taip paprastai pasikartoti dar neužmiršti 2006 metų pavasario įvykiai, kai Klaipėdos jūrų uostą netikėtai užgriuvo tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai.
Kol neva akylai saugomo uosto tarnybos bandė susigaudyti, kas vyksta, gerai organizuoti aplinkosaugininkai angliškais ir lietuviškais užrašais spėjo pažymėti šešis, jų teigimu, nelegalia žvejyba užsiimančius ir mūsų šalies uoste prieglobstį radusius laivus. Aktyvistai sulaikyti tik praėjus dviem valandoms nuo akcijos pradžios.
Valentinas Mazuronis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys:
Apskritai ir gyventi yra pavojinga, nes gali numirti. Neabejotina, yra tam tikras pavojus dėl NATO per Klaipėdos uostą į Afganistaną gabenamų krovinių. Tačiau tai daugiau yra tik teoriniai pasvarstymai. Svarbiausia, kad tai būtų ekonomiškai naudinga uostui ir visai valstybei.
- Darius Čiužauskas
