Rusijos aviacijos palaikoma Sirijos prezidento Basharo Al Assado kariuomenė praėjusių metų gruodį pradėjo sukilėlių kontroliuojamos Idlibo provincijos puolimą. Šiame Sirijos regione nuo 2017-ųjų pabaigos karinę misiją vykdo kaimyninė Turkija, kuri siekia tiek politinės įtakos tikslų, tiek ir apsaugoti savo sienas nuo daugiau nei 8 metus užsitęsusių pilietinio karo pasekmių.
Situacija regione ypač paaštrėjo vasario pabaigoje. Vasario 28-osios rytą Sirijos ir Rusijos aviacija bombardavo Turkijos kariuomenės padalinį Idlibe. Žuvo 33 kariai, dar daugiau nei 30 buvo sužeista. Atsakydama į tai Turkija sunaikino Sirijos konvojų.
Turkija šaukia skubų NATO šalių tarybos susirinkimą, kurio metu prašys aktyvuoti steigiamosios sutarties 4-ąjį straipsnį. Taip pat buvo kreiptasi į tarptautinę bendruomenę, su raginimu paskelbti Idlibo teritoriją neskraidymo zona. Rusija tuo metu į Viduržemio jūrą siunčia dvi „Kalibr“ raketų paleidimo sistemomis ginkluotas fregatas.
Turkijos valdančiosios partijos atstovas Omeras Celikas pareiškė, kad „Įvykdytas išpuolis prieš Turkiją yra išpuolis prieš NATO. Mes tikimės, kad bus imtasi atitinkamų veiksmų dėl neskraidymo zonos“, – cituojamas jis.
Turkija pastaraisiais metais gerino santykius su Maskva, įsigydama iš jos S-400 oro gynybos sistemas ir didindama prekybos su Rusija apimtis. Turkija ir Rusija taip pat pasistatė bendrą „TurkStream“ dujotekį.
Palaikomos skirtingos konflikto pusės, įsitraukė ir JAV
Karinis susidūrimas sutrikdė trapų Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą. Abi šalys, turinčios nemažai bendrų ekonominių susitarimų, Sirijoje (taip pat ir Libijoje) palaiko skirtingas konflikto puses.
Turkija, kuri palaiko kelias Sirijos sukilėlių grupuotės, pagrasino „imtis visų būtinų priemonių, jeigu derybos su Rusija nepavyks“, kuomet per kelias savaites Idlibe žuvo 13 jos karių. Šalis taip pat kreipėsi į Rusiją, kad ši sustabdytų puolimą, perspėjusi panaudosianti karinę jėgą nustumti Sirijos pajėgas atgal, jeigu šios pačios neatsitrauks iki mėnesio pabaigos, rašoma „Al Jazeera“.
Atsakydama į savo karių žūtį, Turkijos kariuomenė vasario viduryje apšaudė daugiau nei 100 Damasko kontroliuojamų karinių objektų, skelbiama Turkijos gynybos ministerijos pranešime.
Turkija, remiantis 2018-ųjų deeskalacijos regione susitarimu su Rusija, kaimyninės Sirijos teritorijoje vien per pastarąsias kelias savaites dislokavo tūkstančius savo karių, tankų ir kitos karinės technikos.
Pagal šį susitarimą Turkija turi 12 stebėjimo postų Idlibe (vėliau buvo išplėsta iki 18-os), tačiau keli jų dabar liko atkirsti Damasko pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje. Idlibe veikia ir Sirijos sukilėlių pajėgos, kurias sunaikinti siekia valdžios pajėgos. Khalidas Rahalas, vienas iš opozicijos karo vadų, pareiškė, kad dabartinė situacija, kuomet yra žudomi turkų kariai ir užpuolamas Turkijos konvojus, reiškia galimą staigią karinę eskalaciją.
„Mūšis gali prasidėti bet kuriuo metu“, – cituojamas jis „Al Jazeera“.
Sirijos valdžios pajėgų puolimas sukėlė didžiausią pabėgėlių Sirijoje bangą nuo 2019-ųjų gruodžio. Daugiau nei 800 tūkst. žmonių patraukė link Turkijos sienos, skelbia Jungtinių Tautų Organizacija. JTO taip pat perspėjo apie artėjančią naują humanitarinę katastrofą regione, nes Turkija ir taip šalyje suteikė prieglobstį 3,6 mln. sirų pabėgėlių.
Turkijos prezidentas: Rusija vadovauja karui Libijoje
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vasario 15-ąją apkaltino Rusijos valdžią „aukščiausiu lygiu“ vadovaujant karui Libijoje. Komentuodamas įvykius Sirijoje vietos žiniasklaidai jis pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas vadovauja Libijoje veikiantiems „Vagner“ samdiniams.
„Tai aukščiausi kariuomenės valdininkai. Jie iki šiol tvirtina, kad neturi su jais („Vagner“) jokių ryšių. Šiuo metu Rusija aukščiausiu lygiu vadovauja karui“, – šeštadienį Turkijos prezidentas pareiškė televizijos NTV eteryje. Jis taip pat parodė žurnalistams fotografiją, kur, jo teigimu, kartu su S. Šoigu ir V. Gerasimovu yra užfiksuotas „Vagner“ vadas. Pati fotografija paviešinta nebuvo.
Neatskleidžiami Rusijos valdžios atstovai „Vedomosti“ tvirtino, kad toks R. Erdogano žingsnis – tą patį savaitgalį įvykusio pokalbio su Donaldu Trumpu pasekmė. V. Putinas tuo metu pareiškė, kad Sirijos valdžios pajėgų puolimą lemia tai, kad „Turkija nesugebėjo neutralizuoti teroristinių grupuočių regione“.
Panašūs kaltinimai Rusijos atžvilgiu iš R. Erdogano girdimi ne pirmą sykį. Dar 2019-ųjų gruodį Turkijos prezidentas tvirtino, kad „Vagner“ smogikai kariauja „Libijos nacionalinės armijos“ gretose. Jo teigimu, šalyje veikia 2 tūkst. rusų karių. 2020-ųjų sausį Rusijos prezidentas V. Putinas, atsakydamas į klausimą apie „Vagner“ samdinius Libijoje, pareiškė: „Jeigu ten ir yra Rusijos piliečių, tai jie neatstovauja Rusijos valstybės interesų, pinigų iš Rusijos valstybės negauna“.
Turkijos tikslai
„Ankarai reikia išsaugoti santykius su sukilėliais, kad galėtų kontroliuoti dalį Sirijos – siekiant sustiprinti savo derybines pozicijas naujos Sirijos konstitucijos projekto klausimu ir bendram politiniam sureguliavimui“, – „detali.co.il“ situaciją aiškino politologas Salihas Yilmazas.
Tačiau Europos Tarybos tarptautinių santykių ekspertė Asli Aydintasbas mano, kad Sirijos galimybės Turkijos šiaurės vakaruose yra ribotos – ten Rusija kontroliuoja oro erdvę, o turkai negali išstumti sirų be aviacijos.
Todėl, nepaisant militaristinės retorikos, R. Erdoganas nori ne didelio karo, o derybų su Rusija, pagrindine Damasko sąjungininke. Prieš savaitę Rusijos delegacija atvyko į Ankarą deryboms, o keliomis dienomis vėliau R. Erdoganas pasikalbėjo su V. Putinu.
Tiesa, įtampa tarp Maskvos ir Ankaros toliau auga, ir ne tik Sirijoje. Neseniai R. Erdoganas perkėlė savo kariuomenę į Libiją, kur jis su V. Putinu palaiko priešingas puses. Taip pat Turkija pasirašė karinių dronų tiekimo sutartį su Ukraina. R. Erdoganas tradiciškai palaiko Ukrainos teises į Rusijos okupuotą Krymą.
„Žinant, kad paskutinės su Rusija sutartos paliaubos užtruko vos tris dienas, Ankarai derėtų žinoti, kad bet koks naujas susitarimas su Maskva tik trumpam atitolins Putino pergalę“, – „New York Times“ cituojama A. Aydintasbas.
Konfliktas gali staigiai virsti nekontroliuojamu
Į žodžių kovą įsitraukė ir Turkijos sąjungininkės NATO JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad Rusija turi nutraukti savo paramą B. al Assadui ir išsakė savo palaikymą sąjungininkei Ankarai.
Turkija yra pasiruošusi ginti savo interesus ir tai „nėra gerai“, įsitikinęs „Startfor“ apžvalgininkas Ryanas Bohlas.
Pasak jo, Turkija tikisi, kad Maskva neturės pakankamai ryžto eskaluoti tokio masto krizės ir pasistengs užglaistyti konfliktą dar jam neįsibėgėjus.
„Tačiau tai yra statymas, paremtas taktiniais skaičiavimais su daug vietos klaidoms: žuvus daug turkų ar rusų karių lengvai sukeltų eskalaciją – o tokiu atveju nė viena iš pusių negalės kontroliuoti, kaip toli jų ugnis išplis“, – „The National Interest“ cituojamas R. Bohlas.
Aršūs mūšiai dėl Sarakibo
Kol pasaulio informacinė erdvė užimta naujienomis apie koronavirusą, Sirijoje vyksta aršūs mūšiai dėl Idlibo. Nepadeda ir tai, kad kovo 5-ąją yra numatytos aukščiausio lygio derybos tarp Turkijos ir Rusijos.
Sirijos opozicija, palaikoma Turkijos kariuomenės, vasario 27-ąją užėmė strategiškai svarbų Sarakibo miestą šalies šiaurės vakaruose. Šią informaciją naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė sirų sukilėlių atstovai.
„Sarakibo miestas yra visiškai išlaisvintas nuo Assado režimo“, – tvirtinama opozicijos pranešime.
Rusijos žiniasklaida tuo metu cituoja neįvardintą šios šalies šaltinį kariuomenėje, kuris tvirtina, kad strategiškoje svarbioje vietoje įsikūręs Sarakibas yra vis dar kontroliuojamas Sirijos kariuomenės pajėgų, kurios užėmė jį vasario 5-ąją.
Turkijos prezidentas vasario 26-ąją tvirtino, kad „Sirijos prezidentui Basharui Assadui duotas laikas atsitraukti iš Idlibo provincijos baigėsi“. „Mes tęsiame mūsų stebėjimo punktų išlaisvinimo iš režimo apsupties planavimo darbus“, – pareiškė R. T. Erdoganas.
Turkijos prezidentas vietos žiniasklaidai taip pat pareiškė, kad tikisi asmeninio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kovo 5-ąją Stambule metu išspręsti Idlibo provincijos klausimą. „Geriau Idlibo klausimą mums aptarti dviese“, – „Vedomosti“ cituojamas R. T. Erdoganas.
