Dėl to JAV ir kelios NATO sąjungininkės paskelbė daugybę planų, susijusių su tolimojo nuotolio smūgių pajėgumais.
Detalūs planai
Pirmiausia JAV pareiškė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje epizodiškai dislokuos naujas tolimojo nuotolio artilerines sistemas. Tai apima SM-6, „Tomahawk“ ir plėtojamus hipergarsinius ginklus, kurių veikimo nuotolis yra gerokai didesnis nei dabartinių Europoje dislokuotos sausumos artilerijos.
Taip pat kelios Europos valstybės pasirašė bendrą nutarimą kurti naujas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas. Šie planai rodo, kad JAV ir kai kurios didžiausios jos sąjungininkės Europoje ketina įsigyti ilgojo nuotolio ginklų, o kai kurie vadovai šiuos veiksmus tiesiogiai sieja su tuo, kas vyksta mūšio lauke Ukrainoje.
„Karas Ukrainoje rodo, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra esminis Europos gynybos klausimas“, – socialiniame tinkle X paskelbė Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu.
Atskleidė Europos pažeidžiamumą
Karas atskleidė Europos pažeidžiamumą ir pajėgumų spragas Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Šios šalys žinojo, kad tolimojo nuotolio ginklai buvo svarbūs dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, tačiau Rusijos karas Ukrainoje atvėrė „Pandoros skrynią“ vis naujiems kariniams veiksmams“, – sakė Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas Kristensenas.
Įprastiniai tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai yra naudingi siekiant atakuoti taikinius giliai priešo teritorijoje. Jie gali būti labai svarbūs operaciniu ir strateginiu požiūriu, ypač jei būtų naudojami siekiant smogti į priešo logistinius ir vadovavimo centrus. Jų buvimas yra pakankamai grėsmingas, kad galėtų atgrasyti nuo bandymo pulti.
Iššūkis yra tas, kad šios ginkluotės sistemos kelia eskalacijos riziką tiek dėl jų buvimo, tiek dėl jų naudojimo.
Dešimtmečius JAV ir Rusijos sudaryta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis draudė kurti nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 kilometrų iki 5 500 kilometrų. Šis susitarimas egzistuoja tam, kad nė vienai pusei nepavyktų eskaluoti konflikto iki karo. Sutartis buvo svarbus orientyras, kuris neleido šiems ginklams patekti į Europos žemyną. Tačiau 2019 m. JAV iš jos pasitraukė, apkaltinusi Maskvą pažeidus 1987 m. paktą.
Maskva šiuos kaltinimus paneigė, o vėliau taip pat pasitraukė iš sutarties ir iš karto atvėrė vartus abiem šalims sparčiau kurti naujas raketas.
Seka JAV pėdomis
Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos nauji tolimojo nuotolio raketų planai seka JAV pėdomis – šalys siekia sparčiai kurti naujas tolimojo nuotolio smogiamąsias sistemas. JAV išbandė pirmąją anksčiau uždraustą raketą tą patį mėnesį, kai pasitraukė iš minėtosios sutarties.
Tarp kuriamų sistemų svarbiausias prioritetas yra „Typhon“, kuri naudoja antžeminį paleidimo įrenginį SM-6 ir „Tomahawk“ raketoms paleisti. Kariuomenės ilgojo nuotolio hipergarsinis ginklas taip pat yra kuriamas, nors jo projektas gerokai vėluoja ir susiduria su tam tikromis finansavimo problemomis.
Pastangos Europoje kurti naujas tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų sistemas rodo svarbius mąstysenos pokyčius. Ilgus dešimtmečius Europos valstybės ignoravo tokio tipo artilerijos bei didesnių išlaidų gynybai poreikį.
Šiuo metu, kai nerimaujama dėl tolesnės Rusijos agresijos prieš NATO nares, o karas Ukrainoje tęsiasi ir nėra aišku, kada jis baigsis. Taip pat išryškėja Europos ryžtas stiprinti vidaus gynybą, o ne pasikliauti vien JAV. Iš dalies, pasak H. Kristenseno, tai gali būti nerimas dėl to, kaip gali pasikeisti JAV parama NATO, jei antrą kartą prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, dažnai skųsdamasis, kad daugelis valstybių neprisideda prie Aljanso kolektyvinės gynybos, ir netgi siūlė leisti Rusijai pulti nares, kurios nemoka savo biudžeto dalies.
