Globotinais vaikais besirūpinanti valdžia suskirstė juos į dvi kategorijas, tarsi šeimose ar globos įstaigose gyvenančių vaikų poreikiai būtų perpus mažesni nei tų, kurie auga šeimynose.
Nuo šių metų įsigaliojusios įstatymų pataisos, pagal kurias šeimose ir globos įstaigose augantiems vaikams globos išmoka išliko tokia pati - 520, o prižiūrimiems šeimynose - 1040 litų, sukėlė globėjų pasipiktinimą. Tuo nepatenkinti ne tik pavieniai žmonės, bet ir vaikų globos namų vadovai.
Jaučiasi skriaudžiami.
Žuvus tėvams vaikaitę auginti apsiėmusi marijampolietė Sigita neslepia, kad globojamos paauglės išlaikymas kainuoja kur kas daugiau, negu skiriama pinigų. „Visų pirma, dabar kainos gerokai didesnės, nei buvo prieš keletą metų, be to, paauglei ir drabužių reikia tokių, kad kiti vaikai nesišaipytų. Būtinas ir kompiuteris, nes mokykloje ne tik moko juo dirbti, bet paskiria ir įvairių užduočių, kurias reikia atlikti namie. Dar pernai vasarą, kai abu su vyru dirbome, tris mėnesius bandėme skaičiuoti, kur išleidžiame savo pinigus. Paaiškėjo, kad vien mergaitės poreikiams per mėnesį reikia ne mažiau kaip 600 litų. Įskaičiavome maistą, muzikos mokyklą. Kai vyras išėjo į pensiją, šeimos išlaidas teko gerokai sumažinti. Juolab kad dar reikia išlaikyti ir 3 kambarių butą, jis taip pat nepigiai kainuoja - žiemą kas mėnesį už vieną žmogų komunalininkams vidutiniškai mokame po 250 litų“, - kalbėjo pašnekovė. Ji paaiškino, jog ne dėl pinigų globoja vaikaitę, tačiau jei valstybė, anot moters, yra pasiryžusi remti likimo nuskriaustus vaikus, tegul remia visus vienodai.
Poreikiai tokie patys
Jau beveik dešimtmetį Vilkaviškio rajone veikiančių Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namų vadovas kunigas Vytautas Kajokas neslėpė, kad aprūpinti globotinius iš 520 litų mėnesinės išmokos nepaprastai sunku. „Lėšų minimaliems darbuotojų atlyginimams skiria Vilkaviškio savivaldybė, bet visoms kitoms išlaidoms, susijusioms su vaikų poreikiais, turėtų užtekti išmokų pinigų. Tačiau realiai vos galą su galu suduriame“, - teigė V.Kajokas.
Suduria dėl to, kad drabužių 17 globojamų vaikų ieško jau ne parduotuvėse, o turguje ar nenaujų prekių krautuvėlių lentynose. Dėvėtų apdarų atveža ir rėmėjai iš užsienio. „Nemenkų pinigų reikia ir įvairiems mokymosi reikmenims. Kai nuvažiuojame į parduotuvę, vien pratybų sąsiuviniams pusmečiui išleidžiame beveik tūkstantį litų“, - atviravo Alvito klebonas.
Šakiuose veikiančius vaikų globos namus pernai taip pat pavyko išlaikyti tik dėl to, kad rajono savivaldybė skyrė papildomą finansavimą. Mat nuo rudens juos būtų tekę uždaryti, nes išlaidos siekė beveik pusę milijono litų, o išmokos globotiniams tesudarė 114 tūkst. litų. Dar apie 60 tūkst. litų surinkta iš aukotojų Lietuvoje ir užsienyje.
Skatina kurti šeimynas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė LŽ aiškino, kad išmokų globotiniams diferencijavimu siekiama skatinti kurti šeimynas, kuriose būtų auginama nuo 6 iki 12 vaikų, mat mažėja pavienių asmenų, norinčių globoti vaikus.
„Šeimynos motina ar tėvas ne visada turi galimybę dirbti kitur, nes tokiam nemažam būreliui globotinių reikia daugiau dėmesio ir priežiūros, o vaikų poreikiams tenkinti kitų lėšų jie dažnai neturi. Todėl jiems padidintos globos pašalpos. Kartu tai gali būti stimulas kuo daugiau vaikų apgyvendinti būtent šeimynose, o ne globos namuose. Juose dažnai vieno auklėtinio išlaikymas kainuoja dar daugiau“, - aiškino L.Burbaitė.
Anot jos, visiems šeimose globojamiems vaikams šiuo metu padidinti išmokas nebūtų ir finansinių galimybių: šeimynose auginama apie 270, o šeimose - 7240 vaikų.
Kazys Kazakevičius
