Daugelis mokslininkų norėtų sukurti erdvėlaivį, kuris galėtų skristi greičiau už šviesą. Ir nors tai toliau išlieka mokslinės fantastikos kūrėjų išmone, fizikas Haroldas White‘as sako, kad kartu su komanda NASA centre rimtai aptaria deformacijos diską, matytą „Star Trek“ epopėjoje.
1994 metais fizikas Miguelis Alcuberrie išleido publikaciją, kurioje kalbėjo apie deformacijos diską. Savo publikacijoje jis bandė įrodyti, kad galima keliauti greičiau už šviesą nepažeidžiant reliatyvumo ar nesukuriant juodosios skylės. Panašia teorija remiasi ir H. White‘as su NASA.
Kaip įmanoma keliauti greičiau už šviesą? Viskas prasideda nuo erdvėlaikio sukūrimo už erdvėlaivio bei jį apsukant. Kalbant paprastai, su deformacijos disku galima sukurti taip vadinamą „deformacijos burbulą“ aplink erdvėlaivį, kad erdvėlaikis judėtų aplink jį.
Dėl tos priežasties, jog erdvėlaikį galima sumažinti ar išplėsti taip greitai, kaip norime, panaudojus deformacijos diską ir sukūrus „deformacijos burbulą“, stebėtojui iš šalies atrodytų, jog erdvėlaivis iš tiesų juda pakankamai greičiau, nei šviesa. Tai – reali iliuzija.
Didžiausia problema, kuri mums neleistų į artimiausią žvaigždę „Kentauro Alfa“, kuri yra už 4.3 šviesmečių, nukeliauti per keletą savaičių, yra tai, jog erdvėlaikio keitimui reikėtų ypač daug energijos, kurio tiesiog neįmanoma išgauti. Kokio būtent energijos kiekio? Tokio, kuris lygus Jupiterio masės energijai, tad joks normalaus dydžio erdvėlaivis tiek energijos neturėtų.
Nepaisant fakto, jog mūsų aptariama idėja yra tiesiog nepraktiška pradėti keliones į artimiausias žvaigždes, NASA visgi nori teoriją išbandyt realiai. NASA bandys sukurti ypač mažą deformacijos diską ir šiek tiek sujaukti erdvėlaikį lazeriais.
