NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC.
Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku).
„Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.
Jei kitų metų rugpjūtį jam pavyks saugiai nusileisti ant Marso paviršiaus, robotas išžvalgys Raudonosios planetos dirvožemius ir uolienas, ieškodamas kokių nors požymių, kad dabartinėje ar praeities aplinkose galėjo būti mikrobinė gyvybė.
Raketos „Atlas“ skrydis truko maždaug tris ketvirtadalius valandos. Tuomet, kai pakeliui į Raudonąją planetą paleistas kapsulėje esantis marsaeigis, ji judėjo 10 kilometrų per sekundę greičiu.
NASA pirmą kartą su keliaujančiu erdvėlaiviu susisiekė maždaug po valandos po pakilimo. Inžinieriams tai leis įvertinti, ar sistemos atlaikė pakilimą.
Marsaigies, taip pat vadinamas Marso moksline laboratorija, į Raudonąją planetą turėtų atvykti rugpjūčio 6 dienos rytą.
Jo tikslas – gili pusiaujo žemuma, vadinama Gale krateriu, kurioje yra centrinis kalnas, virš apačioje esančios lygumos iškilęs 5 kilometrus.
Krateris kaip nusileidimo vieta pasirinktas todėl, kad palydovų nuotraukos leido manyti, kad jo paviršiaus sąlygos kada nors galėjo būti pakankamai švelnios mikroorganizmams palaikyti. Nuotraukose matyti viršukalnės papėdėje esančios nuosėdos, kurias aiškiai paliko gausus vanduo.
Marsaeigyje sumontuoti 10 moderniausių instrumentų uolienoms, dirvožemiams ir atmosferai krateryje tirti.
2,5 mlrd. JAV dolerių misija, numatoma, tęsis dvejus Žemės metus, tačiau „Curiosity“ turi plutonio bateriją, taigi turėtų turėti pakankamai energijos riedėti ilgiau nei dešimtmetį. Tikėtina, kad marsaeigio mechanizmai nusidėvės daug greičiau nei išseks energijos atsargos.
