Vakar NASA pareiškė Mėnulyje aptikusi vandens. Anot jos, tai žmonijos suvokime apie Žemės palydovą atvers „naują puslapį“ ir įgalins Mėnulyje turėti nuolatines kosmines bazes.
Stulbinantį atradimą penktadienio popietę, naujienų konferencijoje paskelbė mokslininkas Entonis Kolapritas.
„Aš čia stoviu, norėdamas patvirtinti, kad Mėnulyje iš tiesų radome vandens. Ir jo radome ne lašą – o reikšmingą kiekį“, - susirinkusiems rodydamas plastikinius indus su vandeniu iš Mėnulio, džiaugėsi mokslininkas.
JAV kosmoso agentūra į Mėnulį pasiuntė raketą ir zondą, kurie į netoli Mėnulio pietinio ašigalio esantį Kabėjaus (Cabeus) kraterį maždaug 9 000 kilometrų per valandą greičiu. Po susidūrimo pakilo 1,6 kilometrų aukščio nuolaužų debesis. Neabejojama, jog iš jo mokslininkams pavyks išgauti kitos svarbios informacijos.
Iš viso LCROSS („Lunar Crater Observation and Sensing Satellite” – ang.) tyrimas kainavo 79 mln. dolerių.
Pasak kito mokslininko Maiklo Vargo, sensacingas radinys padės „išnarplioti Saulės sistemos paslaptis“.
Mėnulio paviršius, stebint iš Žemės, visąlaik buvo laikytas sausesniu už bet kurių mūsų planetos dykumą. Tačiau astronautai jau seniai spekuliavo prielaida, kad amžinai šešėlyje skendintys Žemės palydovo regionai gali būti vandens saugyklomis, kurį prieš milijonus metų į Mėnulį atnešė kometos.
„Ateityje atrastą vandenį planuojama panaudoti gėrimui. Be to, suskaidžius jį, astronautų įgulas galima bus aprūpinti oru. Tikėtina ir tai, jog vanduo taipogi taps potencialiu raketų kuro komponentu“, - teigė Maiklas Vargas.
Mokslininkai tikina, jog prireiks laiko, kol galutinai bus apdoroti visi LCROSS tyrimo duomenys.
Dėl nepakankamo NASA biudžeto kitas astronautų skrydis į Mėnulį gali būti atidėtas iki 2020 metų.
Kviečiame žiūrėti oficialų NASA pareiškimą:
