1963 astronomijos studentas Gailas Smithas, dirbęs observatorijoje Olandijoje, atrado kai ką keisto – dujų debesį, judantį link Paukščių tako galaktikos. Smitho debesyje, manoma, yra pakankamai dujų, kad iš jų galėtų susikurti 2 milijonai žvaigždžių, kurios dydžiu primintų Saulę. Ir jis kosmose juda didesniu nei milijono kilometrų per valandą greičiu.
Maždaug 40 metų po jo atradimo, šis dujų debesis ir toliau išlieka nemaža paslaptimi mokslininkams. Tiesa, kurį laiką susidomėjimas juo buvo sumažėjas. Tačiau po 2000-ųjų viskas pasikeitė. Radioastronomas Jay'us Lockmanas su kolegomis pažiūrėjo į šį debesį atidžiau naudodamasis radioteleskopu ir jiems pavyko nustatyti jo orbitą. Tuomet paaiškėjo, kad pagal nustatytą orbitą jis turėtų susidurti su musų galaktika. Susidūrimas turėtų įvykti maždaug po 30 milijonų metų. Susidūrimo metu dujos turėtų susispausti ir sukelti įspūdingą žvaigždžių susiformavimo procesą. Paukščių tako galaktikai dujų debesis nekelia grėsmės, nes lyginant su mūsų galaktika jis yra nedidelis. Vis tik susidūrimo galimybė staigiai padidino mokslininkų susidomėjimą Smitho debesimi.
Kosmoso teleskopų mokslo instituto mokslininkas Andrew Foxas sako, kad mokslininkai kol kas dar negali paaiškinti Smitho debesies kilmės.
